Teisės klinikos studentai konsultavo smulkų verlą Kauno mokslo ir technologijų parke
Šią savaitę į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientės norėdamos sužinoti į ką svarbu atkreipti dėmesį siekiant apsaugoti įmonės komercinę paslaptį ateityje keičiantis darbuotojams? Į klientės klausimą atsako VDU Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
Įmonėje siekiant teisinės apsaugos tam, kad besikeičiantys darbuotojai neatskleistų konfidencialios informacijos rekomenduotina sudaryti susitarimą su jais dėl įmonės komercinės paslapties. Toliau pateiksiu teismų praktikoje suformuluotą komercinės paslapties apibrėžimą ir privalomus reikalavimus informacijai tam, kad ją būtų galima pripažinti komercine paslaptimi.
Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys:
• Slaptumas
• vertingumas ir
• protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti.
Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
Kalbant apie protingas pastangas, nukreiptas konfidencialiai informacijai išsaugoti Jums, kaip įmonės vadovui, svarbu žinoti, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas formuoja tokią praktiką, kad informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos.
Vadinasi, komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugai skirti veiksmai neprivalo būti ypatingi, o komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Nepaisant to, svarbu įvertinti tai, kad kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga teismo būtų pripažinta protinga.
Taip pat informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims, pavyzdžiui, darbuotojams aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Be minėtų reikalavimų, turi būti protingai apibrėžiamas asmenų, kuriems komercinė paslaptis teisėtai atskleidžiama, ratas – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga. Fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Pagal įstatymą tai, kas laikoma komercine paslaptimi nustato įmonės valdymo organai.
Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.
Be, to svarbu žinoti ,jog komercinę paslaptį sudaranti informacija yra saugoma ne vien nuo jos įgijimo ar išviešinimo, bet ir nuo jos neteisėto naudojimo. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto.
Asmenys, kuriems teisinė atsakomybė kyla už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos šiuo atveju sudaro komercinės paslapties savininko patirtos išlaidos sukurti, tobulinti ir naudoti komercinę paslaptį (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai).