Teisės klinikos studentai konsultavo klientą dėl skolos išieškojimo
Klientas kreipėsi į teisės kliniką dėl skolos išieškojimo iš skolininko įsteigto kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje. Į kliento klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Benas Bardauskas.
Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodą ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, valstybės narės, aiškindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais. Bylose, kylančiose iš sutarčių jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, — teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
Pagal Reglamentą dėl Europos mokėjimo įsakymo jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (toliau – Reglamentas) (6 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 straipsnio 1 dalis). Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (3 straipsnio 1 dalis). Reglamento 2 skirsnis numatyto specialiosios jurisdikcijos taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (5 straipsnio 1 dalis). Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo
Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 2 dalyje (savarankiška užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra) ir 3 dalyje („atsitiktinis“ užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti). Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnyje nurodyta, kad ES valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Pagal reglamento 40 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl leidimo vykdyti pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 4 straipsniu, nustatančiu prašymų pripažinti ir leisti vykdyti ES valstybės narės teismo sprendimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (civilinė byla dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo Nr. 2T-74/2014).
Ši pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir jei jūs ieškote tikslesnės informacijos, kreipkitės nemokamai į VDU Teisės kliniką individualiai konsultacijai.