Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus dėl santuokos nutraukimo

Į Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės (sutuoktinis nesirūpina šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos gerovės). Klientę taip pat domino, į ką atsižvelgiama, nustatant vaikui skirtą išlaikymo sumą.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojamas LR civilinio kodekso trečioje knygoje. Šio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodoma, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiu atveju yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės: jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinis, siekdamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog sutuoktinis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (įrodyti kaltę). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Taigi sutuoktinis, norėdamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog sutuoktinis iš esmės nesilaikė sutuoktinio pareigų ar pažeidė vieną iš pareigų, dėl kurios preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

LR civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal LR civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Taigi, nustatant išlaikymo sumą, svarbu nustatyti ne tik kokias pajamas gauna toks asmuo, bet ir išsiaiškinti, kokiu turtu disponuoja, kokius turi kitus finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Tokiu atveju pagal teismų praktiką minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas neturi pareigos vadovautis šiuo kriterijumi. Taigi tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra proporcinga jų turtinei padėčiai ir priteistinas išlaikymo dydis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.