Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl žalos atlyginimo už nemalonius nuotekų kvapus

Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientas norėdamas sužinoti ar miestelio gyventojai, kurie kelis mėnesius juto nemalonų kvapą, sklindantį iš nuotekų šulinio, gali reikalauti kompensacijos (žalos atlygimo) už patirtus nemalonumus dėl nuotekų kvapo? Klientą taip pat domino klausimas ar savivaldybė gali neatsižvelgti į gyventojų skundus ir juos ignoruoti?

CK 6.249 straipsnyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi ir kitos išlaidos. Žala dėl patirtų nemalonių kvapų nėra turtinė, situacijoje nėra deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų visų sąlygų, todėl tokia žala negali būti atlyginama CK 6.249 straipsnio pagrindu.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kas yra laikoma neturtine žala. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Asmenims neturtinė žala padaroma nenaudingu poveikiu, tai yra fizinio ir/ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia vidinius išgyvenimus, sukrėtimus. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Nesant delikto, įstatymui nenumatant neturtinės žalos atlygimo už neigiamas emocijas dėl nemalonaus kvapo, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintame Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte yra nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Vadinasi, kai asmuo kreipiasi į savivaldybę su kokiu nors prašymu ar skundu, jis atsakymą turi gauti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 punkte numatyta, jog atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Taip užtikrinama asmens galimybė apskųsti savivaldybės suteiktą atsakymą, jei savivaldybė savo pranešime nurodo asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Toks teisinis reguliavimas neleidžia savivaldybėms ignoruoti asmenų prašymų ar skundų.