Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl santuokos nutraukimo

Klientė kreipėsi į teisės kliniką norėdama nutraukti metrikacijos skyriuje įregistruotą civilinę santuoką. Santuoka buvo įregistruota daugiau nei prieš dvidešimt metų, klientės bendravimas su sutuoktiniu nutrūko mažiau nei po metų, vėliau jokių ryšių sutuoktiniai nepalaikė.

Remiantis civiliniu kodeksu, santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. Teismui nustačius aplinkybes, jog nepilnamečių vaikų, dėl kurių kiltų ginčas dėl globos, sutuoktiniai neturi, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto taip pat neturi, jokių įsipareigojimų kreditoriams nėra bei jų vardu registruota transporto priemonių taip pat nėra, kliūčių tenkinti prašymą ir nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu nelieka.

Kur kas sudėtingesnis procesas laukia sutuoktinių, kurie ilgą laiką gyveno kartu, tačiau siekia santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias. Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės – kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, išskyrus keturis kaltės prezumpcijos atvejus – jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, jei sutuoktinis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teisės klinikoje nagrinėtu atveju santuokos nutraukimo procesas nebus sudėtingas, tačiau teismų praktika rodo, jog tokie atvejai yra ypač reti ir dažniausiai santuokos nutraukimas tampa ilgu ir sekinančiu procesu.