Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl darbo santykių

Šią savaitę į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti, kokia išeitinė išmoka priklauso darbuotojui, dirbusiam toje pačioje įmonėje šešerius metus, jeigu jis buvo atleistas pranešus, jog dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pakeitimų darbuotojo atliekama darbo funkcija tapo pertekline darbdaviui ir ar toks atleidimas laikytinas teisėtu? Į klientės klausimą atsako VDU Teisės Klinikos konsultantė Evelina Laukytė.

Remiantis pateikta informacija klientė iš darbo buvo atleista DK 57 str. pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nurodžius priežastį, jog darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline. Įstatymas numato, kad tokiu pagrindu atleisti darbuotoją galima dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Pažymėtina, jog nutraukti darbo sutartį galima tik, tuo atveju, jei minėtos priežastys yra realios ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Vadinasi, darbdavys privalo paaiškinti, kokie struktūriniai pakeitimai buvo atlikti ir kodėl jie lėmė būtent Jūsų darbo pareigybės nereikalingumą. Tik įrodžius šias aplinkybes darbo sutarties nutraukimas bus laikomas teisėtu, kadangi bendrovės struktūrinių pakeitimų atveju, darbo santykių tęstinumą užtikrina DK 51 straipsnis, kuriame numatyta, jog darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Dirbant įmonėje šešerius metus darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, darbuotojui priklauso dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka iš darbdavio. Taip pat atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.

Ilgalaikio darbo išmokų skyrimą reglamentuoja LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas.
Pagal šį įstatymą teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką turi darbuotojas, kurio darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Svarbu tai, kad norėdamas gauti ilgalaikio darbo išmoką atleistas darbuotojas turi ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo pats kreiptis į teritorinį Sodros skyrių su prašymu dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo.

Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama:

1) 77,58 procento jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų;
2) 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų;
3) 77,58 procento trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.

Vadinasi, klientė, turinti šešerių metų darbo stažą įmonėje, turi teisę gauti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoka iš darbdavio bei vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoką.