Teisės klinikos studentai konsultavo dėl socialinio būsto skyrimo

Rugsėjo 30 dieną į VDU teisės kliniką kreipėsi klientas dėl reikalavimų socialiniam būstui gauti. Klientui buvo aktualu ar viršijus valstybės nustatytas minimalių pajamų ribą iš jo gali būti atimtas anksčiau paskirtas socialinis būstas?

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių:

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių.

Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus (11str. 4d.). Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, į asmenų ir šeimų turtą ir pajamas neįskaitomos gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalys (11str. 6d.).

Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai: gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (20 str. 5d. 2p.)

Civilinėje byloje Nr. E2A-1471-603/2019  teismas nustatė, jog atsakovės gautos pajamos per 2016 metus sudarė 7850,00 Eur, kas 3005,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 3876,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, o pajamos per 2017 metus sudarė 8732,00 Eur, kas 2937,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4636,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Todėl padarė išvada, kad atsakovė N. Z. nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso ir tai yra savarankiškas teisinis pagrindas konstatuoti, kad ji prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko turi būti iškeldinta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos. Vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje. Iškeldinimas pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui vykdomas remiantis CK 6.613 straipsnio, o ne CK 6.612 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018). Kadangi apeliantė socialiniame būste apsigyveno teisėtai, tai remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu ji socialiniame būste gyvena neteisėtai ir turi būti iškeldinta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma abiejų šalių. Esant galiojančiai šalių sudarytai socialinio būsto nuomos sutarčiai, apeliantė turi teisę toliau gyventi socialiniame būste ir nėra pagrindo jos iškeldinti.