Teisės klinikos studentai konsultavo dėl servituto nustatymo

Asmenys kreipėsi į teisės kliniką norėdami sužinoti, ar yra kitas kelias nusistatyti servitutą, jog jie galėtų patekti į savo turimą žemės sklypą. Klientams priklausė didelis žemės sklypas, kurį jie padalino ir kurio dalį pardavė, tačiau servituto klausimas nebuvo sprendžiamas. Vėliau servituto projektas buvo paruoštas, tačiau iki galo servituto klausimas nebuvo išspręstas. Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, servituto nustatymo pagrindai yra: 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimas ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, servitutai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi Žemės įstatymo nurodytais atvejais, pirma, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, antra, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, ir trečia, žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą. Tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo ir taisyklių nustatyta tvarka.

Šiuo atveju, servitutas administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka nebūtų nustatytas, nes servituto nustatymo atvejis nepateko į šią reguliavimo sritį ir neatitiko nei vienos iš trijų sąlygų. Tokiu atveju, dėl savo interesų galima pabandyti susitarti arba servitutą nustatys teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių: užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos. Sprendžiant dėl šių civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatymu grindžiamomis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, priešingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurą diskreciją spręsti dėl jų taikymo.

Teismo sprendimu servitutas nenustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismui nusprendus, jog nenustačius servituto asmenys objektyviai neturi galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybės, teismas servitutą nustato.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra taip pat atlyginami. •Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Vykdydamas nurodytą pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Teisės klinikos klientams paaiškinus, jog interesų nepavyksta suderinti jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą.