Teisės klinikos studentai konsultavo dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos
Spalio 7 dieną VDU Teisės klinikos studentės konsultavo klientą dėl darbdavio atsiskaitymo su juo pasibaigus darbo santykiams. 2020 m. kovo 30 d. darbo sutartis su klientu buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu. Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama, tačiau atlyginimą darbdavys išmokėti privalo. Šioje konkrečioje situacijoje darbdavys neatsiskaitė su klientu darbo sutarties nutraukimo dieną, žadėjo tai padaryti per 10 dienų, tačiau ir šio savo pažado neįvykdė. Klientas susisiekė su įmonės personalo vadybininke, kuri jam pasakė, jog įmonė atsiskaitys dalimis bei pateikė dokumentus dėl įmonės bankroto arba restruktūrizavimo. Praėjus mėnesiui laiko, klientui buvo išmokėta tik penktadalis visos sumos. Rugsėjo mėnesį jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą ir įpareigoti darbdavį su juo atsiskaityt. Darbo ginčų komisija dėl praleisto termino prašymo netenkino ir termino neatnaujino.
DK 146 str. 2 d.: Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 147 str. 2 d.: Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Klientui buvo pasiūlyti tokie variantai:
- Kreiptis į teismą apskundžiant darbo ginčų komisijos sprendimą.
Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-374-638/2019).
- Jei darbdaviui jau yra iškelta bankroto byla, klientas turėtų kreiptis į paskirtą nemokumo administratorių ir raštu pateikti jam kreditorinį reikalavimą, kad nemokumo administratorius klientą ir skolą jam įtrauktų į kreditorių sąrašą.
Klientui suteikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kontaktai bei informacija dėl kreipimosi tvarkos.