Teisės klinikos studentai konsultavo klientę dėl atstovavimo teisinių santykių reglamentavimo

Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventoją dėl įgaliojimo surašymo tvarkos.  Į klientės klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.

Atstovavimas – tai civilinis teisinis santykis, kai už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus atlieka kiti asmenys. Civiliniame kodekse įgaliojamas apibrėžiamas, kaip rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Teisine prasme šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jo sudarymui pakanka vieno asmens – įgaliotojo – valios išreiškimo (dėl įgaliojimo išdavimo ar jo įsigaliojimo atstovo (t.y. įgaliotinio) sutikimo nereikia). Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujomojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių).
CK numatyta, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro.

Įgaliojimai, kuriems taikoma notarinė forma:
1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma (nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, hipoteka, įkeitimas ir t.t.);
2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Įgaliojimo terminui taikomos taisyklės
• Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data, kadangi, pagal įstatymą, įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, laikomas negaliojančiu.
• Nuo įgaliojimo sudarymo datos yra skaičiuojamas įgaliojimo terminas, kuris gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios galioja šis įgaliojimas, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis. Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas).
• Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
• Įgaliojimas gali būti išduodamas bet kokiam terminui, kadangi Civiliniame kodekse nėra numatyta maksimalaus termino, kuriam įgaliotojas gali išduoti įgaliojimą.

 

Ši pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir jei jūs ieškote tikslesnės informacijos, kreipkitės nemokamai į VDU Teisės kliniką individualiai konsultacijai.