Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo

Šią savaitę į VDU teisės kliniką kreipėsi asmuo su klausimu dėl alimentų sumos sumažinimo (turi neįgalumą) ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.201 str. 1d. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009).

Taip pat, teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-303/2008).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje 2A-261-324/2019). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25d. sprendimas civilinėje byloje e2-351-904/2019).

Pagal CK 3.192 str. 2d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtiniai padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ( Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 26d. nutartis civilinėje byloje 2-447-301/2019). Taigi, atsižvelgiant į visus išdėstytus kriterijus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl prašant teismo ir įrodant, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis sveikatos būklė, amžius, darbingumas (liga, neigalumas ir kt.), tai teismas galėtų sumažinti alimentų sumą.

LR CK 3.174 str. 2d. numato, kad prasidėjus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Ir to paties straipsnio 4d. teigiama, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, pasikeitus aplinkybėms antrasis iš tėvų gali reikšti teismui pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-320/2006). Taigi, norint prisiteiti vaiko globą sau būtina nustatyti šiuos išvardintus kriterijus.