Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo

Šią savaitę į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti į ką atsižvelgia teismas apskaičiuodamas išlaikymą vaikams (alimentus), ir kur reikėtų kreiptis, jei skolininkas nemoka alimentų? Į klientės klausimą atsako VDU Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.

LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris taikytinas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose. Remiantis šiuo principu civiliniame kodekse numatyta abiejų vaiko tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi Lietuva, numatyto visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Todėl atsižvelgdamas į tai ,kiekvienu atveju, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, vertina konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Taip pat išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje akcentuojama, kad jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas, kadangi mažesnio dydžio išlaikymas, neužtikrinantis, anksčiau išvardintų, būtinųjų sąlygų vystytis vaikui, neatitiktų išlaikymo instituto paskirties.

Apibendrinant kriterijus, kuriais remiantis teismas nustato išlaikymo (alimentų) dydį darytina išvada, kad įstatyme nėra įsakmiai numatyta, maksimalus ar minimalus galimas išlaikymo vaikui dydis. Kiekvienu atveju teismas spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio vertina konkrečios bylos aplinkybes ir nustato alimentų dydį, užtikrinantį tinkamą balansą tarp objektyvios tėvų turtinės padėties ir būtinųjų vaiko raidos sąlygų patenkinimo. Be to, prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo svarbu atkreipti dėmesį į CK 3.200 straipsnyje numatytą išlaikymo priteisimo momentą. Įstatyme nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, jei ilgiau nei 3 metus, nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo išlaikymo (alimentų) išieškojimas bus galimas tik už 3 metus.

Jeigu skolininkas piktybiškai vengia mokėti alimentus, tokiu atveju, su vykdomuoju dokumentu, kurį pateikus prašymą išduoda bylą išnagrinėjęs teismas, galima kreiptis į antstolius dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo arba į Sodrą dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna viso ar gauna tik dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Tačiau vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.