Teisės klinikos studentai Evelina ir Rokas konsultavo klientę dėl žemės nuomos
Kalbant apie žemės nuomą, esant keliems bendrasavininkams, gali kilti keletas klausimų. Ar reikia bendrasavininko sutikimo norint išnuomoti savo žemės dalį trečiajam asmeniui? Ką daryti, jei atlikus kadastrinius matavimus, bendrasavininkas nesutinka pasirašyti ant kadastrinių matavimų plano? Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Rokas Liaudinskas.
Esant žemės sklypo keliems savininkams, dažniausiai žemės valdymo faktas būna nustatomas viešai registruojama sutartimi ir nurodoma kiek proporcingai kuriam asmeniui priklauso to sklypo. Jei tarp bendrasavininkų atsiranda nesutarimai dėl minėtų klausimų, tuomet susidaro situacija kuomet nei vienas iš savininkų negali teisėtai naudoti žemės savo nuožiūra, t.y. vienas bendrasavininkas siekdamas užtikrinti savo interesus, gali ginčyti kito savininko sprendimus, ir teismine tvarka gali sustabdyti ar nutraukti sutartį susijusią su ta žeme. Kol žemė nėra teisėtai atskirta, tol nėra aišku kuri žemės dalis kam priklauso, todėl nesant visų bendrasavininkų sutikimo, žemės nuoma negalima.
Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Tačiau jei žemės sklypas nėra suskirstytas pagal kiekvieno bendrasavininko turimą sklypo dalį ir bendrasavininkai nesusitaria dėl kadastrinių matavimų plano, tuomet vienintelis kelias yra teismine tvarka patvirtinti žemės sklypų atsiskyrimą. Tokiu atveju patartina kreiptis į teismą rašant prašymą supaprastinto proceso tvarka patvirtinant kadastrinius matavimus ir atskiriant žemės sklypo ribas. Teisiškai suformavus atskirus naujus sklypus, bendrasavininkai tampa kiekvieno iš jų atskirais savininkais.