Teisės klinikos studentai Evelina ir Neringa konsultavo klientą dėl žemės nuomos sutarties sudarymo
Šią savaitę į teisės klinikos konsultantus kreipėsi klientas su klausimu ar žemės nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos mokesčio iš nuomininko, jei nėra sudaryta rašytinė žemės nuomos sutartis, o nuomininkas neatsiskaito su nuomotoju pagal žodžiu sutartas sąlygas ir tvarką. Į kliento klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje pateikiamą žemės nuomos sutarties sampratą, žemės nuomos sutartis laikytina susitarimu tarp sandorio šalių: nuomotojo ir nuomininko, kurio pagrindu nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
Be to, remiantis LR CK 6.547 str. žemės nuomos sutartis turi būti rašytinės formos. Tačiau įstatymas nenumato, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą ir skolos nebuvimą. Vis dėlto pagal CK 1.93 str. 2 d. kilus ginčui dėl žemės nuomos sutarties sudarymo šalims dėl sandorio formos nesilaikymo yra užkertamas kelias remtis liudytojų parodymais. Remtis liudytojų parodymais būtų galima nebent tuo atveju, jei teismas atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybės nuspręstų jog toks draudimas remtis liudytojų parodymas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Visais kitais atvejais, žemės nuomos sutarties sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais.
Apibendrinant galima daryti išvadą, jog įstatyme numatytos paprastos rašytinės formos nesilaikymas susiklosčius žemės nuomos santykiams nelemia sutarties negaliojimo, tačiau ginant savo teises negalima remtis liudytojų parodymais.