Teisės klinikos studentai Evelina, Benas ir Rokas konsultavo klientę dėl autorinių teisių

Klientui kilo klausimas kaip tinkamai ir teisėtai galima panaudoti autorių kūrinius. Konsultacijos metu klientui buvo pateikta informacija, kaip nepažeidžiant vienos iš intelektinės nuosavybės rūšių – autorių teisių, būtų galima savo tikslams kopijuoti ar / arba perteikti kūrinį. Į klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Rokas Liaudinskas.

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra nustatytos kelios esminės taisyklės dėl kūrinių naudojimo. Jei kūrinio (portreto, skulptūros, nuotraukos, pastatų, paveikslo ir t.t.) autorius yra miręs ir praėjo 70 metų nuo jo mirties – jo kūrinius galima naudoti bet kokiais, įskaitant ir komerciniais, tikslais be autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo, pavyzdžiui – visiems žinoma, jog Kauno pilis yra pastatyta dar viduramžiais ir tikėtina, jog jos autorius nėra išlikęs gyvas ir po autoriaus mirties yra praėję daugiau nei 70 metų, todėl Kauno pilį galima atvaizduoti komerciniams tikslams ir tam nereikia jokio leidimo iš autoriaus. Tačiau jei atvaizduojama Kauno pilies nuotrauka, kurią padarė vis dar gyvas esantis fotografas – norint naudoti jo darytą nuotrauką reikia jo leidimo, nes šiuo atveju kūriniu bus Kauno pilies nuotrauka.

Tokia pati situacija yra ir su kūrinio perteikimu jį papildant, stilizuojant ar kitaip perdarant – reikia gauti autoriaus leidimą arba laukti kol sueis įstatyme numatyta senatis į autoriaus turtines teises. Tačiau autoriaus neturtinės teisės į kūrinį neturi senaties termino ir yra saugomos neterminuotai. Tokia nustatyta teisinė tvarka yra, nes teisė į autorystę neišnyksta. Todėl viešinant kūrinius, nesvarbu ar yra suėjęs senaties terminas turtinėms teisėms, reikalinga paisyti autoriaus neturtinių teisių.