Teisės klinikos studentai Evelina ir Benas konsutlavo klientę dėl daugiabučio namo bendrijos veiklos
Šią savaitę į teisės klinikos konsultantus kreipėsi klientė su klausimu: ar norint pratęsti nuomos sutartį, kurios pagrindu daugiabučio namo stogas išnuomojamas trečiajam asmeniui, kuris ant stogo įrengė mobiliojo ryšio anteną, pakanka daugiau kaip pusės daugiabučių namo bendrijos gyventojų sutikimo? Į klientės klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
Vadovaujantis LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuo atveju, daugiabučio namo stogas pagal įstatymą laikytinas daugiabučio namo konstrukcija, priklausiančia visiems daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridinį asmenį, šiuo atveju, bendriją, kuri per savo aukščiausiąjį valdymo organą- visuotinį narių susirinkimą priima sprendimus.
Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra laikomi teisėtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl daugiabučio namo stogo dalies išnuomavimo trečiajam asmeniui formuojama nuostata, kad siekiant išnuomoti daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, stogą nėra būtina gauti visų namo butų savininkų sutikimus.
Vadinasi, sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, stogo nuomos pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sprendimo, priimto Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
Teisės klinikos studentai Evelina ir Rokas konsultavo klientę dėl žemės nuomos
Kalbant apie žemės nuomą, esant keliems bendrasavininkams, gali kilti keletas klausimų. Ar reikia bendrasavininko sutikimo norint išnuomoti savo žemės dalį trečiajam asmeniui? Ką daryti, jei atlikus kadastrinius matavimus, bendrasavininkas nesutinka pasirašyti ant kadastrinių matavimų plano? Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Rokas Liaudinskas.
Esant žemės sklypo keliems savininkams, dažniausiai žemės valdymo faktas būna nustatomas viešai registruojama sutartimi ir nurodoma kiek proporcingai kuriam asmeniui priklauso to sklypo. Jei tarp bendrasavininkų atsiranda nesutarimai dėl minėtų klausimų, tuomet susidaro situacija kuomet nei vienas iš savininkų negali teisėtai naudoti žemės savo nuožiūra, t.y. vienas bendrasavininkas siekdamas užtikrinti savo interesus, gali ginčyti kito savininko sprendimus, ir teismine tvarka gali sustabdyti ar nutraukti sutartį susijusią su ta žeme. Kol žemė nėra teisėtai atskirta, tol nėra aišku kuri žemės dalis kam priklauso, todėl nesant visų bendrasavininkų sutikimo, žemės nuoma negalima.
Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Tačiau jei žemės sklypas nėra suskirstytas pagal kiekvieno bendrasavininko turimą sklypo dalį ir bendrasavininkai nesusitaria dėl kadastrinių matavimų plano, tuomet vienintelis kelias yra teismine tvarka patvirtinti žemės sklypų atsiskyrimą. Tokiu atveju patartina kreiptis į teismą rašant prašymą supaprastinto proceso tvarka patvirtinant kadastrinius matavimus ir atskiriant žemės sklypo ribas. Teisiškai suformavus atskirus naujus sklypus, bendrasavininkai tampa kiekvieno iš jų atskirais savininkais.
Teisės klinikos studentai pradėjo konsultuoti Kauno rajono gyventojus
Šią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos studentai teikė konsultacijas Akademijos seniūnijoje. Į teisės klinikos konsultantus kreipėsi klientė su klausimu kaip turėtų būti dalijamas butas, kai santuokos nesudarę, tačiau bendrai ūkį vedę asmenys nusprendžia išsiskirti. Į klientės klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina.
LR Civilinio kodekso trečiojoje knygoje reglamentuojami tik santuoką sudariusių asmenų turtiniai santykiai, todėl jos nėra taikomos bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turto režimui reguliuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiu atveju reglamentuojant jų turtinius santykius būtų taikomos civilinės teisės normos reglamentuojančios jungtinę veiklą.
Tačiau norint taikyti jungtinę veiklą reglamentuojančias normas būtina nustatyti, kad asmenys gyvendami kartu buvo susitarę siekti bendro tikslo dėl konkretaus turto, kadangi vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu. Bendrai siekiamas tikslas teismų praktikoje apibūdinamas, kaip susitarimas sukurti ar įgyti konkretų turto objektą bendrosios nuosavybės teise.
Šiuo atveju tikslas buvo įsigyti butą. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta klientei įrodžius, kad jos įnašas į bendrą turtą yra didesnis nei sugyventinio. Tokiu atveju butas būtų padalintas proporcingai kiekvieno įnašui, kadangi aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.
Svarbu tai, kad nėra reikalaujama, jog bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų susitarimas dėl konkretaus turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų rašytinis. Teismas vertindamas kiekvieno iš sugyventinių įnašą į bendrą turtą atsižvelgia į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, vertinama ir tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. Be to, nėra ribojamos įrodinėjimo priemonės siekiant įrodyti minėtas aplinkybes teisme.
Tad, apibendrinant galima daryti išvadą, kad kartu gyvenančių, tačiau santuokos nesudariusių asmenų turto teisiniam režimui taikytinos jungtinę veiklą reglamentuojančios normos, jeigu jie buvo susitarę dėl konkretaus turto objekto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuris nebūtinai turi būti rašytinės formos. Įrodžius, kad vieno sugyventinio įnašas į bendrą turtą buvo didesnis nei kito turtas gali būti padalytas ne lygiomis dalimis, bet proporcingai kiekvienos šalies įnašui.
Teisės klinikos studentė Evelina konsultavo klientę dėl sutarčių vykdymo
Šią savaitę Teisės klinikos studentė Evelina konsultavo klientę dėl sutarčių vykdymo. Klientė vykdo grožio paslaugų veiklą, kuriai viešinti ji pasamdė reklamos įmonę. Ši įmonė įsipareigojo sukurti internetinę svetainę, prekinį ženklą ir socialinio tinklo paskyrą. Kadangi reklamos įmonė laiku neatliko sutartų darbų ir vengia bendrauti su kliente, klientė kreipėsi į teisės klinika su klausimu kaip jai išsireikalauti sumokėtus pinigus ar tinkamo kitos šalies įsipareigojimo įvykdymo. Konsultacijos metu klientė buvo informuota apie šiuo metu galiojančia sutarčių nutraukimo tvarką bei kokie toliau galimi jos teisiniai veiksmai.
Teisės klinikos studentai Benas ir Rokas konsultavo klientą dėl veiklos vykdymo ribojimų
Šią savaitę Teisės klinikos studentai Benas ir Rokas konsultavo klientą dėl veiklos pagal verslo liudijimą vykdymo ribojimų. Klientas kreipėsi su klausimu ar jam gali būti taikomos nuobodaus pagal administracinių nusižengimo kodeksą, jei vykdo padangų remonto veiklą bei naudojasi Kauno rajono savivaldybei priklausančia automobilių stovėjimo aikštele. Studentai suteikė klientui pirminę teisinę konsultaciją žodžiu įvertindami teisinę situaciją ir išaiškindami kokia tvarka skundžiami administraciniai nusižengimai.
Teisės klinikos studentai Neringa, Evelina, Benas ir Rokas konsultavo klientą dėl bendro naudojimo objektų administravimo
Šią savaitę Teisės klinikos studentai Neringa, Evelina, Benas ir Rokas konsultavo klientą dėl bendro naudojimo objektų administravimo. Klientas kreipėsi į Teisės klinikos studentus norėdamas sužinoti ar daugiabučio namo administratorius gali rinkti kasmėnesines rinkliavas už lifto priežiūrą bei papildomai reikalauti sumokėti už atliktus lifto remonto darbus. Kliento prašymu išsami teisinė konsultacija bus suteikta raštu.
Teisės klinikos studentai Justas ir Robertas konsultavo klientę dėl šeimos teisinių santykių
Šią savaitę Teisės klinikos studentai Justas ir Robertas konsultavo klientę dėl šeimos teisinių santykių. Klientei kilo klausimas dėl alimentų formos ir dydžio nustatymo sąlygų ir tvarkos. Konsultacijos metu studentai supažindino klientę su teismų praktika apskaičiuojant priteisiamas sumas bei kokia tvarka reikia kreiptis į teismą dėl alimentų priteisimo ar jų dydžio pakeitimo. Išsamesnė informacija klientei aktualiais klausimais bus suteikta raštu.
Teisės klinikos studentai Robertas ir Justas konsultavo klientę dėl draudiko pareigos atlyginti žalą
Šią savaitę Teisės klinikos studentai Robertas ir Justas konsultavo klientę dėl draudiko pareigos atlyginti žalą. Klientė kreipėsi su klausimu, ar draudikas gali atimti daikto nusidėvėjimo vertę skaičiuojant kompensuojamos žalos dydį. Konsultacijos metu buvo peržiūrėti klientės pateikti dokumentai ir paaiškinta, kad jos sudarytoje draudimo sutartyje yra numatyta sąlyga dėl turto nusidėvėjimo apskaičiavimo ir atitinkamai žalos dydžio sumažinimo. Taip pat klientė supažindinta kokia tvarka ji turi teisę teikti skundą dėl draudiko priimto sprendimo.
Teisės klinikos studentė Deimantė konsultavo klientus dėl atsiskaitymo už pagamintas prekes
Šį pirmadienį Teisės klinikos studentė Deimantė konsultavo klientus dėl atsiskaitymo už pagamintas prekes. Klientai kreipėsi su klausimu dėl rangos sutarties norėdami sužinoti ar užsakovas gali vienašališkai nepasirašyti priėmimo perdavimo akto ir nesumokėti visos sumos už pagamintas prekes motyvuodamas atsiradusiais prekių trūkumais, tačiau neleisdamas jų rangovui ištaisyti. Klientui pirminė teisinė pagalba suteikta žodžiu konsultacijos metu.
Vytauto Didžiojo Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe
Šią savaitę Vytauto Didžiojo Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe, kurioje sutarta bendradarbiauti organizuojant nemokamų pirminių teisinių konsultacijų teikimą visuomenei, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir ne pelno siekiančioms organizacijoms. Taip pat Kauno rajono savivaldybė bendradarbiavimo sutarties rėmuose užtikrins galimybę teisės klinikos studentams dalyvauti rengiamose seminaruose ar diskusijose teisinės pagalbos temomis bei numatoma organizuoti bendrus seminarus ar diskusijas dėl teisinės pagalbos prieinamumo Kauno rajone. Taigi, teisės klinikos veikloje dalyvaujantiems studentams bus sudarytos išskirtinės sąlygos pritaikyti savo turimas teorines žinias praktikoje ir įgyti praktinių įgūdžių bei žinių.