Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl darbo santykių
Šią savaitę į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti, kokia išeitinė išmoka priklauso darbuotojui, dirbusiam toje pačioje įmonėje šešerius metus, jeigu jis buvo atleistas pranešus, jog dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pakeitimų darbuotojo atliekama darbo funkcija tapo pertekline darbdaviui ir ar toks atleidimas laikytinas teisėtu? Į klientės klausimą atsako VDU Teisės Klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
Remiantis pateikta informacija klientė iš darbo buvo atleista DK 57 str. pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nurodžius priežastį, jog darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline. Įstatymas numato, kad tokiu pagrindu atleisti darbuotoją galima dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.
Pažymėtina, jog nutraukti darbo sutartį galima tik, tuo atveju, jei minėtos priežastys yra realios ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Vadinasi, darbdavys privalo paaiškinti, kokie struktūriniai pakeitimai buvo atlikti ir kodėl jie lėmė būtent Jūsų darbo pareigybės nereikalingumą. Tik įrodžius šias aplinkybes darbo sutarties nutraukimas bus laikomas teisėtu, kadangi bendrovės struktūrinių pakeitimų atveju, darbo santykių tęstinumą užtikrina DK 51 straipsnis, kuriame numatyta, jog darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
Dirbant įmonėje šešerius metus darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, darbuotojui priklauso dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka iš darbdavio. Taip pat atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
Ilgalaikio darbo išmokų skyrimą reglamentuoja LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas.
Pagal šį įstatymą teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką turi darbuotojas, kurio darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Svarbu tai, kad norėdamas gauti ilgalaikio darbo išmoką atleistas darbuotojas turi ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo pats kreiptis į teritorinį Sodros skyrių su prašymu dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo.
Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama:
1) 77,58 procento jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų;
2) 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų;
3) 77,58 procento trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
Vadinasi, klientė, turinti šešerių metų darbo stažą įmonėje, turi teisę gauti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoka iš darbdavio bei vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
Teisės kliniko studentai teikė teisines konsultacijas Neveronių seniūnijoje, Kauno raj.
2019 m. balandžio 10 d. vyko Teisės klinikos konsultacijos Kauno rajono, Neveronių seniūnijoje. Buvo konsultuoti penki piliečiai: dėl teismo leidimo gavimo parduoti turtui po paveldėjimo, dėl skirtos administracinės nuobaudos apskundimo tvarkos, buvo paaiškinta suteikto kredito namo renovacijai grąžinimo tvarka , teirautasi dėl žėmės sklypo servituto nustatymo procedūros, pilietei buvo išaiškinta vedybų sutarties sudarymo tvarka ir reikalavimai.
Seniūnė Aldona Petkevičienė supažindino su seniūnijos darbu, planais ateičiai, numatomais projektais, seniūnijos sportininkų pasiekimais ir pan. Pokalbis buvo turiningas ir įdomus. Seniūnė pasidžiaugė gera iniciatyva, kad Teisės klinikos konsultacijos vyksta būtent seniūnijose.
Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl servituto nustatymo
Asmenys kreipėsi į teisės kliniką norėdami sužinoti, ar yra kitas kelias nusistatyti servitutą, jog jie galėtų patekti į savo turimą žemės sklypą. Klientams priklausė didelis žemės sklypas, kurį jie padalino ir kurio dalį pardavė, tačiau servituto klausimas nebuvo sprendžiamas. Vėliau servituto projektas buvo paruoštas, tačiau iki galo servituto klausimas nebuvo išspręstas. Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, servituto nustatymo pagrindai yra: 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimas ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
Privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, servitutai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi Žemės įstatymo nurodytais atvejais, pirma, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, antra, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, ir trečia, žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą. Tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo ir taisyklių nustatyta tvarka.
Šiuo atveju, servitutas administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka nebūtų nustatytas, nes servituto nustatymo atvejis nepateko į šią reguliavimo sritį ir neatitiko nei vienos iš trijų sąlygų. Tokiu atveju, dėl savo interesų galima pabandyti susitarti arba servitutą nustatys teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių: užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos. Sprendžiant dėl šių civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatymu grindžiamomis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, priešingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurą diskreciją spręsti dėl jų taikymo.
Teismo sprendimu servitutas nenustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismui nusprendus, jog nenustačius servituto asmenys objektyviai neturi galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybės, teismas servitutą nustato.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra taip pat atlyginami. •Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Vykdydamas nurodytą pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
Teisės klinikos klientams paaiškinus, jog interesų nepavyksta suderinti jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl kredito grąžinimo
Moteris kreipėsi į teisės kliniką po to kai gavo laišką iš banko „Swedbank“ dėl raginimo sumokėti įmoką už kreditą, kuris buvo skirtas namo renovacijai. Klientė buvo stipriai susijaudinusi dėl tos priežasties, jog įmokos suma buvo didelė ir ji iš savo pensijos neįstengtų tokios sumos sumokėti, nekalbant apie tai, jei tokias įmokas reikėtų mokėti kiekvieną mėnesį. Moteris labai gailėjosi, jog kreditą pasiėmė ir pasirašė už nežinia ką.
Išklausę klientę ir išanalizavę dokumentus, atkreipėme dėmesį į laiške esančią sąlygą, kurioje buvo nurodyta, jog asmenys, turintys teisę į kompensaciją už renovaciją, laišką gali tiesiog ignoruoti. Visi kartu išsiaiškinome, jog moteris yra socialiai remtina, jai priklauso kompensacija už šildymą, taip pat jai numatoma šimtaprocentinė parama techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Trumpiau, renovacija klientei visiškai nieko nekainuoja. Tokios paramos tikslas – skatinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesus, užtikrinti nepasiturinčių gyventojų galimybes juose dalyvauti bei skatinti asmenų suinteresuotumą namų apšiltinimo problemomis.
Teisę į visų projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų padengimą bei kredito draudimo įmokų, taip pat paties kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus: pirma, turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti); antra, su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, dalyvavo sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmime ir priimant šį sprendimą pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui (svarbu atkreipti dėmesį į tai, jei buto savininkas priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo pasisakė prieš dalyvavimą programoje, jis netenka teisės į valstybės paramą atnaujinimui). Tam, kad nepasiturintys asmenys, turintys teisę į kompensacijas už šildymą, gautų paramą, jiems reikia laiku sutvarkyti dokumentus valstybės paramai gauti.
Tokias sąlygas atitinkantis gyventojas, norintis gauti paramą, turi raštu kreiptis į savivaldybės, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją, kad ši išduotų pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už šildymą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Beje, už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, jiems tenkanti kredito dalis ir palūkanos bus apmokamos iš anksto, todėl kitiems namo gyventojams nereikės padengti nei kredito dalies, nei palūkanų už šiuos kaimynus.
Apibendrinant, klientei buvo paaiškinta, jog jos dokumentai tinkamai paruošti, ji kompensaciją gauna ir neturi priežasčių dėl ko jaudintis, ji tikrai nebus išmesta į gatvę.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl žemės nuomos
Ieškovė (Nacionalinė žemės tarnyba) prašė pripažinti negaliojančia su atsakove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant jame esančius pastatus ir statinius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia (be kita ko), pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos.
Pastaroji situacija skiriasi nuo tokios, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą. Apžvelgiamu atveju įvertinęs tai, kad valstybinėje žemėje esantys pastatai nebuvo eksploatuojami pagal paskirtį arba buvo sunykę dar iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms.
Kasacinis teismas nurodė, kad teismine tvarka pripažinus, jog asmuo prarado teisę į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, jo patiriamos pasekmės priklauso nuo to, ar nuomos sandoris teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, kokia yra žemės sklypo savininko valia.
Taigi tokiu atveju esminę reikšmę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į žemės sklypą praradimo padarinių šalinimo naštos paskirstymas. Statinių savininkas gali būti įpareigojamas nugriauti statinius, jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) statinių savininkas kaltas dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu; 2) statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu; 3) žemės sklypo savininkas ir statinių savininkas nesusitaria dėl statinių perleidimo žemės sklypo savininkui ar žemės sklypo savininko sutikimu trečiajam asmeniui.
Kitaip vertintina teisės į žemės sklypą praradimo padarinių prasme situacija, jeigu teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę lengvatine tvarka nuomoti jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą dėl valstybės institucijų klaidų, susijusių su tokio žemės sklypo nuoma. Įvertinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę pašalinti žemės sklype esančius pastatus ir statinius, dėl tokių padarinių nenurodė jokių motyvų, kasacinis teismas konstatavo esant absoliutų šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindą, todėl šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8- 403/2019
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl santuokos nutraukimo
Klientė kreipėsi į teisės kliniką norėdama nutraukti metrikacijos skyriuje įregistruotą civilinę santuoką. Santuoka buvo įregistruota daugiau nei prieš dvidešimt metų, klientės bendravimas su sutuoktiniu nutrūko mažiau nei po metų, vėliau jokių ryšių sutuoktiniai nepalaikė.
Remiantis civiliniu kodeksu, santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. Teismui nustačius aplinkybes, jog nepilnamečių vaikų, dėl kurių kiltų ginčas dėl globos, sutuoktiniai neturi, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto taip pat neturi, jokių įsipareigojimų kreditoriams nėra bei jų vardu registruota transporto priemonių taip pat nėra, kliūčių tenkinti prašymą ir nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu nelieka.
Kur kas sudėtingesnis procesas laukia sutuoktinių, kurie ilgą laiką gyveno kartu, tačiau siekia santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias. Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės – kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, išskyrus keturis kaltės prezumpcijos atvejus – jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, jei sutuoktinis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Teisės klinikoje nagrinėtu atveju santuokos nutraukimo procesas nebus sudėtingas, tačiau teismų praktika rodo, jog tokie atvejai yra ypač reti ir dažniausiai santuokos nutraukimas tampa ilgu ir sekinančiu procesu.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo
Šią savaitę į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti į ką atsižvelgia teismas apskaičiuodamas išlaikymą vaikams (alimentus), ir kur reikėtų kreiptis, jei skolininkas nemoka alimentų? Į klientės klausimą atsako VDU Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris taikytinas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose. Remiantis šiuo principu civiliniame kodekse numatyta abiejų vaiko tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi Lietuva, numatyto visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Todėl atsižvelgdamas į tai ,kiekvienu atveju, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, vertina konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Taip pat išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje akcentuojama, kad jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas, kadangi mažesnio dydžio išlaikymas, neužtikrinantis, anksčiau išvardintų, būtinųjų sąlygų vystytis vaikui, neatitiktų išlaikymo instituto paskirties.
Apibendrinant kriterijus, kuriais remiantis teismas nustato išlaikymo (alimentų) dydį darytina išvada, kad įstatyme nėra įsakmiai numatyta, maksimalus ar minimalus galimas išlaikymo vaikui dydis. Kiekvienu atveju teismas spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio vertina konkrečios bylos aplinkybes ir nustato alimentų dydį, užtikrinantį tinkamą balansą tarp objektyvios tėvų turtinės padėties ir būtinųjų vaiko raidos sąlygų patenkinimo. Be to, prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo svarbu atkreipti dėmesį į CK 3.200 straipsnyje numatytą išlaikymo priteisimo momentą. Įstatyme nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, jei ilgiau nei 3 metus, nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo išlaikymo (alimentų) išieškojimas bus galimas tik už 3 metus.
Jeigu skolininkas piktybiškai vengia mokėti alimentus, tokiu atveju, su vykdomuoju dokumentu, kurį pateikus prašymą išduoda bylą išnagrinėjęs teismas, galima kreiptis į antstolius dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo arba į Sodrą dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna viso ar gauna tik dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Tačiau vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.
Balandžio 10 d. Teisės klinikos studentai teiks teisines konsultacijas Neveronių seniūnijos gyventojams
2019 m. balandžio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos patalpose (Kertupio g. 18, Neveronių k., Neveronių sen., 54486 Kauno r. sav.) nuo 10 val. bus teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos smulkiam ir vidutiniam verslui bei kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms ir fiziniams asmenims. Konsultacijas teiks VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos studentai, advokatai, Teisės klinikos vadovas dr., doc. Albertas Milinis. Kviečiame registruotis konsultacijai telefonu (8 37) 751 044, registruojantis būtina nurodyti dėl ko ketinama konsultuotis (pvz. dėl mokesčių, žemės reikalų, skyrybų, žalos atlyginimo, etc).
Registracija vykdoma iki 2019 m. balandžio 9 d.
Maloniai kviečiame pasinaudoti puikia galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Teisės klinikos studentai konsultavo klientę dėl šeimo teisinių santykių reglamentavimo
Teisės klinikos studentė Neringa teikė konsultaciją Vilkijos gyventojai dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimą reglamentuojančių įstatymų bei teisminės praktikos. Tėvui atsisakius pripažinti tėvystę šie klausimai gali būti išspręsti tik teismine tvarka, todėl gyventojai taip pat buvo paaiškinta valstybės garantuojamos nemokamos pirminės ir antrinės teisinės pagalbos gavimo tvarka, kad ji galėtų pasinaudoti savo teisę nemokamai gauti atstovą teisme.
Remiantis LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str., nesusituokusiai motinai gimusio vaiko tėvystė gali būti nustatoma teismo. Pagrindas tėvystei nustatyti yra giminystės ryšiui įrodyti skirtų ekspertizių išvados bei kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Spėjamas vaiko tėvas gali atsisakyti ekspertizės, tačiau toks atsisakymas gali būti traktuojamas teismo kaip tėvystės įrodymas, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes (CK 3.148 str.). Kiti pagrindai tėvystei nustatyti gali būti patikimai patvirtinantys tėvystę įrodomieji faktai: vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendras gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, spėjamo vaiko tėvo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ir kiti įrodymai. Tėvystės nustatymo tyrimai yra atliekami Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR teisingumo ministerijos, adresu: Didlaukio g. 86E Vilnius.
Jei tėvystė yra įrodoma teisminiu keliu, išlaidas už giminystės ryšiui nustatyti skirtą ekspertizę turi sumokėti vaiko tėvas. Tačiau reikia pažymėti, kad ši ekspertizė nekainuoja gyventojams, kuriems valstybė garantuoja antrinę teisinę pagalbą.
Byloje dėl tėvystės nustatymo motina taip pat gali pareikšti ir reikalavimą dėl vaiko išlaikymo, kuris apskaičiuojamas įvertinus individualius vaiko poreikius, sąlygotus jo gabumų, polinkių, amžiaus, sveikatos būklės, papildomos vaiko priežiūros poreikio (vaiko liga, slaugymas, nuolatinė priežiūra) ir t. t. Laikoma, kad abu tėvai turėtų vaiko poreikius dengti per pusę, t.y. ne kartu su vaiku gyvenantis tėvas, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos, pvz.: jei ta suma pripažįstama 400 EUR, tėvai turi dengti po 200 EUR per mėnesį.
Jei teisminiu keliu tėvystę nustatyti siekiančio asmuo mėnesinės pajamos neviršija 10 minimalių mėnesinių atlyginimų per metus, asmuo gali gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – advokato atstovavimo teisme paslaugas. Ši pagalba yra teikiama visuose Lietuvos rajonuose: http://www.teisinepagalba.lt/lt/pirmine/tm/asarasas/
VDU Teisės klinikos studentų konsultacijos Vilkijos seniūnijoje
Šiandien, kovo 13 d., vyko VDU Teisės klinikos studentų konsultacijos piliečiams Vilkijos seniūnijoje. Teisiniais klausimais buvo konsultuoti penki Vilkijos miestelio gyventojai. Juos domino patalpų nuomos, santuokos nutraukimo, alimentų vaikų išlaikymui ir vaikų globos ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai. Konsultacijas teikė VDU Teisės fakulteto 4- ojo kurso studentai Neringa Linkutė, Rokas Liaudinskas ir Benas Bardauskas. Džiugina tai, kad visi besikreipiantieji buvo patenkinti studentų teikiamų konsultacijų konkretumu ir aiškumu. Visi pritarė tam, kad tai labai gera iniciatyva teikti nemokamas teisines konsultacijas ir ypač atokiau nuo miesto centro gyvenantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
VDU Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis