Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo
Šią savaitę į VDU teisės kliniką kreipėsi asmuo su klausimu dėl alimentų sumos sumažinimo (turi neįgalumą) ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
LR CK 3.201 str. 1d. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009).
Taip pat, teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-303/2008).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje 2A-261-324/2019). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25d. sprendimas civilinėje byloje e2-351-904/2019).
Pagal CK 3.192 str. 2d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtiniai padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ( Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 26d. nutartis civilinėje byloje 2-447-301/2019). Taigi, atsižvelgiant į visus išdėstytus kriterijus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl prašant teismo ir įrodant, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis sveikatos būklė, amžius, darbingumas (liga, neigalumas ir kt.), tai teismas galėtų sumažinti alimentų sumą.
LR CK 3.174 str. 2d. numato, kad prasidėjus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Ir to paties straipsnio 4d. teigiama, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, pasikeitus aplinkybėms antrasis iš tėvų gali reikšti teismui pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-320/2006). Taigi, norint prisiteiti vaiko globą sau būtina nustatyti šiuos išvardintus kriterijus.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl sodininkų bendrijos valdymo
Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientas norėdamas sužinoti apie sodininkų bendrijos valdymą, galimybę pakeisti bendrijos pirmininką.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra sodininkai, sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sodininkų bendrijų valdymo organai yra: bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas (vienasmenis valdymo organas) arba bendrijos valdyba (kolegialus valdymo organas). Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, tai reiškia, jog bendrijos pirmininką renka ir atšaukia bendrijos narių susirinkimas.
Tam, kad galėtų būti išrinktas ar atšauktas bendrijos pirminkas pirmiausia reikia sušaukti bendrijos narių susirinkimą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Tokiu atveju, kai yra vienasmenis valdymo organas (bendrijos pirmininkas) ir norima jį atšaukti, nes bendrijos narių netenkina jo valdymas, bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui turi pateikti paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių. Įteikus tokią paraišką, kurioje numatyta susirinkimo darbotvarkė, siūlomi projektai ir kiti pasiūlymai, bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių, tačiau tiek narių nesusirinkus bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas. Tiek pirmajame, tiek pakartotiniame bendrijos narių susirinkime sprendimai priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Taigi tokiu būtu bendrijos nariams suorganizavus ir sušaukus bendrijos narių susirinkimą, jie turi galimybę atšaukti sodininkų bendrijos pirmininką.
Teisės klinikos studentai konsultavo senolę dėl galimai medikų padarytos žalos atlyginimo
Į teisės kliniką kreipėsi senolė dėl galimai medikų padarytos žalos atlyginimo. 2012m. jai buvo atlikta akies operacija, diagnozuota sarkoma, tačiau apie tyrimų išvadas moteris nebuvo informuota, dėl ko galimai negavo ir reikalingo gydymo sekančio po tokios diagnozės. Tik 2018m. dėl pakartotinų akių problemų, senolei išsireikalavus medicininius išrašus, ji sužinojo, kad jau 2012m. jai buvo diagnozuota piktybinė liga apie kurią ji informuota nebuvo.
Asmenų atsakingų už pacientų informavimą klausimai yra apibrėžti LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme 2016m. rugsėjo 30d., Nr. V- 1126, V skyriuje.
Patirtos žalos klausimus reguliuoja LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2020-01-01. Esminis įstatymo pakeitimų kriterijus yra supaprastinti patirtos žalos tyrimo, atlyginimo klausimus. Naujoji redakcija numato taip vadinamą “žalos be kaltės” modelį, kuomet pacientai, kurie mano, jog gydydamiesi patyrė žalą gali patys tiesiogiai kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie LR SAM (toliau Komisija). Prašyme reikalinga nurodyti prašomos kompensacijos dydį bei aplinkybes, kurios pagrindžia tiek žalą, tiek jos dydį, o Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio gydytojo kaltės. Tačiau pažymėtina, kad šio įstatymo 24str. nurodyta jog pacientas, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Ši Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Pacientai, nepatenkinti Komisijos sprendimu, toliau galės kreiptis į teismą. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą žalą pacientams kompensuodavo draudimo bendrovės tik po teismo proceso, kuris užtrukdavo ne vienerius metus, naujoji įstatymo redakcija numato, kad žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri administruos sąskaitą, į kurią įmokas mokės gydymo įstaigos, tokiu būdu žalos atlyginimo terminai turėtų būti gerokai trumpesni.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl konfidencialumo sutarties sudarymo
Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie konfidencialumo sutartį, dėl ko sutarties šalys gali sulygti tokioje sutartyje, kokius reikalavimus turi atitikti toks susitarimas, kadangi darbdavys siūlo sudaryti susitarimą dėl konfidencialumo.
LR Darbo kodekso 39 straipsnis numato, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Svarbu tai, kad ne bet kokia informacija yra saugoma tokiu susitarimu, kadangi susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Toks susitarimas taip pat turi galiojimo terminą, toks terminas yra vieneri metai po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino. LR Darbo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už konfidencialios informacijos apsaugos susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, o 154 straipsnio 4 punkte, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją.
Teisės aktuose konfidencialios informacijos apibrėžimas nėra nurodytas, todėl darbdaviai turi teisę patys nuspręsti, kokia informacija turi būti saugoma kaip konfidenciali. Konfidencialios informacijos sąvoka gali būti labai plati, todėl viena iš konfidencialios informacijos rūšių yra komercinė paslaptis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auto Express“ v. I. B., UAB „Tirola“, bylos Nr. 3K-7-6-706/2016). Tokiu atveju galima teigti, jog jeigu susitarime dėl konfidencialios informacijos saugojimo nurodyta informacija atitinka anksčiau minėtus reikalavimus, darbuotojas įsipareigoja saugoti ir komercines paslaptis.
Darbdavys taip pat turi pareigą padėti darbuotojui išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad konfidencialios informacijos sąrašo egzistavimas rodo, kad darbuotojams, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika, suformuluojamas žinojimas, kokia informacija yra atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga, tam tikru mastu siekama priemonių jai apsaugoti. Tačiau toks sąrašas, nesant kitų priemonių, savaime nereiškia pakankamos tokios informacijos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje ,,Senojo bokšto“ klinika v. V. S., Svalbono klinika, UAB ,,Valdimara“, bylos Nr. 3K-3-312-313/2017).
Taigi, sudarant susitarimą dėl konfidencialios informacijos saugojimo, darbdavys turi sudaryti konfidencialios informacijos sąrašą, su juo supažindinti darbuotojus, bei nustatyti tvarką, kaip turi būti naudojama patikėta konfidenciali informacija ir pats imtis priemonių šiaip informacijai išsaugoti.
Teisės klinikos studentai konsultavo merginą dėl socialinės stipendijos grąžinimo
Į teisės kliniką kreipėsi trečio kurso studentė du metus gavusi socialinę stipendiją iš Valstybinio studijų fondo, tačiau 2019m. rudenį pateikta paraiška naujam semestrui buvo nepatvirtinta, be to, jauna moteris telefonu buvo informuota apie tai, kad gautas išmokas už ankstesnius du metus jai visgi teks grąžinti.
Fondas, patikrinęs paraiškoje pateiktus duomenis, nustatė, kad moteris studijuoja pakartotinai tos pačios pakopos studijų programoje, kurias jau yra baigusi ir kurių metu jau yra gavusi socialinę stipendiją. Pažymėtina, kad studentė ir pirmus du metus paraiškose pateikė teisingą informaciją apie tai, kad jau yra baigusi vienas tokios pačios pakopos studijas, tačiau stipendija jai buvo paskirta galimai atidžiai neįvertinus visų jos pateiktų duomenų. Jauna mergina yra našlaitė, turi neįgalumą, todėl studijuojant pirmą kartą jai buvo mokama socialinė stipendiją ir kaip nurodė pati studentė, ji galvojo, kad fondas įvertinęs jos pateiktą paraišką pats įvertins ar ji turi teisę studijuoti antrą kartą tos pačios pakopos studijose, nes su teisės aktais, kurie reglamentuoja stipendijų skyrimą, mergina pati susipažinusi nebuvo.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme 72str. nurodyta, kad asmenims, pakartotinai studijuojantiems pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, valstybės finansavimas studijoms neskiriamas ir studijų kaina nėra kompensuojama. Įvertinus situaciją ir tai, kad fondas geranoriškai atsižvelgė į susidariusią situaciją, merginai buvo patarta prašyti Valstybinio studijų fondo išdėstyti gautos stipendijos grąžinimą per ilgesnį terminą arba prašyti jį užskaityti studijuojant antros pakopos studijose, kuriose jai priklausytų socialinė stipendija.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus žemės klausimais
Į teisės kliniką kreipėsi garbaus amžiaus pora, manydama, kad valstybė be priežasties siekia atimti iš jų dalį žemės.
LR Civilinio kodeksas, o tiksliau – 4.67 str. (Daikto paėmimas) numato esmines sąlygas daikto paėmimui – gali būti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, bei turi būti tinkamai atlyginta.
“Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.”
Teismų praktikoje įstatymo nustatyti atvejai yra šiek tiek sukonkretinti – ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: 1) ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; 2) ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; 3) turi būti paisoma proporcingumo principo.
Kalbant apie teisingą atlyginimą nusavinant daiktą ar jo dalį, teismai konkrečiai pasisako ir nurodo, kokie kriterijai turi būti patenkinti, kad ši įstatyme numatyta sąlyga būtų išpildyta: 1) savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; 2) asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; 3) priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; 4) įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; 5) nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei. (Bylos Nr. 3K-3-180-684/2016)
Taip pat pažymėtina, jog žemės sklypo vertė priklauso ir nuo jo naudojimo paskirties. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl dovanojimo panaikinimo
Į teisės kliniką kreipėsi moteris norėdama išsiaiškinti, ką reikia daryti norint panaikinti dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo motinai po tėvo mirties paveldėto namo dalį. Motinai tapus vienintele namo savininke, pastaroji nusprendė namą parduoti. Iki dovanojimo sandorio sudarymo tarp mamos ir dukros buvo žodinis susitarimas, kad motinai namą pardavus, ji dukrai nupirks butą, tačiau raštu joks susitarimas įformintas nebuvo. Moteris baiminosi, kad liks be gyvenamos vietos.
Iš esmės pats dovanojimas yra sandoris, todėl galioja ir visi sandorių negaliojimo pagrindai.
LR CK 1.90 str. 1d. numatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.
LR CK 1.91 str. numatyta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, o apgaulė kaip tokia suprantama ir kaip sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
LR CK 6.472 str. yra numatyta dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo. Toks nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijamo ir pripažinimo negaliojančiu, jei, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pažymėtina, kad straipsnyje nėra detalizuota, kokie veiksmai yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei sandorio šalis sieja kraujo giminystė (LR C K 3.135 str.), kuri yra ne tik teisinis, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys, tai moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį, CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.
Apibendrinant – ieškinį teikiantis asmuo turi turėti pagrįstus ir neabejotinus motyvus dėl tokio sandorio panaikinimo. Terminas tokiems ieškiniams teikti yra vieneri metai, tad įvertinus moters sunkią finansinę padėtį, jokių dokumentų neturėjimą – buvo rekomenduota kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu paskirti nemokamą advokatą, kuris moters vardu pateiktų ieškinį teismui.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo
Į teisės kliniką kreipėsi moteris norėdama išsiaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti norint nustatyti tėvystę ir priteisti vaikui išlaikymą iš jo tėvo.
Moteris su šiuo asmeniu nepalaiko jokių ryšių ir žino tik vaiko tėvo vardą, pavardę ir gimimo metus. Kadangi daugiau duomenų apie vaiko tėvą moteris neturi, nežino kur pastarasis gyvena, dirba, jam nėra nustatyta tėvystė, moteris negali kreiptis į teismą ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
LR CK 3.146 str. 1d. numatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
LR CK 3.147 str. 2d. numatyta, kad jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina.
LR CK 3.148str. nurodyta, kad pagrindas nustatyti tėvystei yra moksliniai įrodymai (ekspertizės), o atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Išanalizavus situaciją bei moters atsineštus dokumentus nustatyta, kad moters finansinė situacija yra sunki, ji gauna pašalpas, augina mažametį, todėl buvo rekomenduota kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kreipimosi dėl nemokamo advokato skyrimo tam, kad šios tarnybos advokatas galėtų užsiklausti gyventojų registą dėl galimo vaiko tėvo identifikavimo ir vėliau galėtų formuluoti bei teikti ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Nustačius vaiko tėvo gyvenamą vietą, moteriai taip pat buvo patarta bandyti pranešti šiam asmeniui apie jo tėvystę ir susitarti gražiuoju dėl tėvystės pripažinimo bei vaiko išlaikymo, kadangi toks būdas būtų efektyvesnis ir greitesnis nei teisminis.
Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus
VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos studentai pagal bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe teikė nemokamas teisines konsultacijas Čekiškės seniūnijoje. Gyventojai prašė teikti konsultacijas dėl sugyventinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, dėl išlaikymo vaikui teikimo ir dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Konsultacijų metu interesantams paaiškinama kur reikia kreiptis, kad būtų galima išspręsti jiems rūpimą klausimą, kokius dokumentus būtina turėti, koks galimas neteisminis šių klausimų sprendimas ir pan.
Labai gaila, kad dar vis tik nedidelis rajono seniūnijų gyventoju skaičius naudojasi šia mūsų teikiama paslauga arba užsiregistravę konsultacijai žmonės paprasčiausia į jas neateina.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl automobilio nuomos teisinių santykių
Į VDU teisės kliniką kreipėsi klientas dėl automobilio nuomos užsienyje. Klientas Anglijoje išsinuomavo automobilį, už paslaugas atsiskaitė, tačiau po trijų savaičių gavo pretenziją sumokėti 1000 svarų už automobilio sugadinimą.
Kas yra nuoma pagal Lietuvos teisnį reguliavimą? LR CK 6.477 straipsnis numato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taip pat pagal Lietuvos teisinį reguliavimą nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Negrąžinus nuomotojui daikto tokios būklės, kokios daiktas buvo suteiktas, nuomininkas turi atlyginti žalą nuomotojui.
Gali atrodyti, jog nuomos sutarties pasirašymas yra tik formalumas, kurį siekiama atlikti kuo greičiau, siekiant gauti automobilį, tačiau šitas dokumentas tampa ypač reikšmingas, kai tenka spręsti ginčus, iškylančius tarp vartotojo ir nuomos kompanijos.
Automobilio nuomos sutartis įprastai susideda iš dviejų dalių: bendrų nuomos sąlygų ir konkrečios nuomos duomenų. Galimas atvejis, kad asmuo dėl koncentracijos trūkumo, skubėjimo pasirašo sutartį perskaitęs tik bendrąsias sutarties sąlygas, ko pasekoje lieka nustebęs, kai nuo jo sąskaitos nuskaičiuojama žymiai didesnė suma nei asmuo tikėjosi, nes per išsiblaškymą nepastebi, jog papildomos paslaugos, tokios kaip pilnas degalų bakas, teisė vairuoti kitam asmeniui ir kt., kainuoja papildomai. Todėl prieš pasirašydamas sutartį asmuo turi įdėmiai perskaityti visą sutartį, kad vėliau nekiltų nemalonių situacijų dėl reikalavimo sumokėti didesnę sumą.
Taip pat labai svarbu išsinuomojus automobilį jį apžiūrėti kartu su nuomos kompanijos atstovu ir suderinti automobilio apgadinimus, kurie būtų raštiškai patvirtinti, kad nuomos gale netektų sumokėti už tai, ko asmuo nepadarė, kadangi būtų sunku įrodyti, kad šie trūkumai atsirado prieš sudarant nuomos sutartį. Grąžinus automobilį būtina reikalauti, kad būtų raštiškai patvirtinta, jog automobilis grąžintas nepriekaištingos būklės. Tai apsaugo nuomininką nuo nepagrįsto reikalavimo atlyginti nuostolius už padarytą žalą automobiliui.
Tačiau ką daryti asmeniui, kuris Europos valstybėje išsinuomojo automobilį ir kyla problemų su automobilio nuoma (pavyzdžiui, padidėjo automobilio nuomos kaina, pateikiama pretenzija žalai atlyginti, kurios nepadarėte ):
1. Pateikti paslaugos teikėjui raštišką pretenziją, kurioje reikėtų išdėstyti įvykio aplinkybes ir nurodyti konkrečius reikalavimus;
2. Sulaukti atsakymo iš paslaugos teikėjo;
3. Nesulaukus atsakymo per protingą terminą (ne ilgiau kaip per 2 mėnesius) arba gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis pagalbos į Europos vartotojų centrą.