Teisės klinikos studentai konsultavo dėl vekselio galiojimo

Kiekvieną savaitę VDU Teisės studijų programos studentai, dalyvaujantys Teisės klinikos veikloje ir kartu atliekantys teisinę praktiką, turi galimybę konsultuoti Kauno miesto savivaldybės gyventojus jiems iškilusiais teisiniais klausimais. Vienas iš vykusių atvejų praėjusią savaitę – konsultacija vekselio turėtojui. Į klausimą, ar tinkamai pateikėte vekselį apmokėti ir kaip galima apginti savo teises praleidus įstatyme numatytus terminus, aiškina VDU Teisės klinikos studentai.

Į kliniką kreipėsi asmuo su klausimu, kokiu būdu atgauti piniginę skolą, kai buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai kreiptis į vekselio davėją dėl vekselio apmokėjimo. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme yra reglamentuojama, jog vekselio turėtojas, suėjus vekselio skolos grąžinimo terminui per 2d.d. privalo kreiptis į skolininką dėl apmokėjimo t.y. turi pateikti vekselį apmokėti. Vekselio skolininkui to nepadarius, jo turėtojas per 4 d.d. nuo skolos gražinimo termino suėjimo privalo kreiptis su pranešimu dėl neapmokėjimo. Situacijoje klientui praleidus šiuos terminus ir neatlikus veiksmų, jo teisė apginti savo kaip vekselio turėtojo teisės į piniginio įsiskolinimo reikalavimą buvo šiek tiek apsunkinta.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje randamas ne vienas panašus atvejis, o sprendimuose aiškinama, jog „tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019)

Taigi, vekselio turėtojas, praleidęs terminus pateikti vekselį apmokėti, savo reikalavimo teisės pagal vekselį nepraranda, tačiau gali tai padaryti kitais būdais. Klientui buvo išdėstytos kelios galimybės apginti savo teises:

Kreiptis su pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ši procedūra yra patogi tuo, kad paprastai ji atliekama gan greitai (jei skolininkas sutinka dėl skolos egzistavimo), finansine prasme tai yra gan pigus variantas, taip pat teismo išduotą dokumentą iš karto galima pateikti antstoliui vykdyti.
Kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Procesas šiuo atveju užtruktų ilgesnį laiko tarpą, taip pat reiktų sumokėti žyminį mokestį, priklausomai nuo ginčijamos sumos.

Primename, jos esant sunkiai finansinei padėčiai visuomet yra galimybė gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugas.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

Šią savaitę į Teisės kliniką atvyko sutuoktiniai, kurie 1998m. savo dukrai padovanojo žemės sklypą, tačiau dabar nori jį atgauti, t.y, panaikinti dovanojimo aktą. Kaip panaikinimo priežastį sutuoktiniai nurodė pašlijusius santykius su dukerimi.

Dovanojimo panaikinimą reglamentuoja LR Civilinis kodekso šeštosios knygos skyriaus “Prievolių teisė” 6.472str.:

1. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.

2. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

3. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

4. Šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

5. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės.

Atsižvelgiant į tai jog, dovanojimas vyko prieš daugiau nei 20 metų, o taip pat ir į tai, jog santykiai su dukerimi, pasak tėvų, pablogėjo prieš 7 metus galime teigti, jog ieškinio vienerių metų senatis yra praleista, o terminą atnaujinti galima tik dėl svarbių priežasčių, kurių klientai nenurodė. Nagrinėdami situacija atsižvelgėme ir į tai jog dovanojimo sandoris buvo patvirtintas notaro todėl yra teisiškai galiojantis. Svarbu paminėti, kad papildomų sąlygų tokių kaip “globa, priežiūra senatvėje, ar išlaikymas” ,pasirašydami dovanojimo sutartį, klientai nebuvo nusimatę.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl socialinio būsto skyrimo

Rugsėjo 30 dieną į VDU teisės kliniką kreipėsi klientas dėl reikalavimų socialiniam būstui gauti. Klientui buvo aktualu ar viršijus valstybės nustatytas minimalių pajamų ribą iš jo gali būti atimtas anksčiau paskirtas socialinis būstas?

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių:

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių.

Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus (11str. 4d.). Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, į asmenų ir šeimų turtą ir pajamas neįskaitomos gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalys (11str. 6d.).

Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai: gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (20 str. 5d. 2p.)

Civilinėje byloje Nr. E2A-1471-603/2019 teismas nustatė, jog atsakovės gautos pajamos per 2016 metus sudarė 7850,00 Eur, kas 3005,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 3876,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, o pajamos per 2017 metus sudarė 8732,00 Eur, kas 2937,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4636,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Todėl padarė išvada, kad atsakovė N. Z. nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso ir tai yra savarankiškas teisinis pagrindas konstatuoti, kad ji prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko turi būti iškeldinta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos. Vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje. Iškeldinimas pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui vykdomas remiantis CK 6.613 straipsnio, o ne CK 6.612 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018). Kadangi apeliantė socialiniame būste apsigyveno teisėtai, tai remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu ji socialiniame būste gyvena neteisėtai ir turi būti iškeldinta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma abiejų šalių. Esant galiojančiai šalių sudarytai socialinio būsto nuomos sutarčiai, apeliantė turi teisę toliau gyventi socialiniame būste ir nėra pagrindo jos iškeldinti.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl darbo teisinių santykių

Šią savaitę Teisės klinikos studentės Ieva ir Iveta konsultavo klientę dėl netinkamos aplinkos darbe, papildomo darbo bei psichologinio smurto namuose.

Studentės suteikė informaciją klientei apei jos teises bei pareigas, pareigybių aprašymą, patarė, kur kreiptis, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės. Paaiškino, kas laikoma papildomu darbu, pateikė Valstybinės Darbo Inspekcijos išaiškinimą bei nurodė klientei, kaip turi būti sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo.

Dėl patiriamo psichologinio smurto namuose nurodė pagalbos centrus, kurie gali pakonsultuoti, bei duoti patarimų, kaip susidoroti su kylančiais nepatogumais. Moteris liko labai laiminga ir teigė, kad iškilus dar kitiems teisiniams klausimams būtinai sugrįš.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl šeimos teisinių santykių

Į VDU teisės kliniką kreipėsi klientė dėl skyrybų su užsieniečiu. Ji klausė ar jos sutuoktinis, užsienio šalies pilietis, po judviejų santuokos nutraukimo nepraras teisės gyventi Lietuvoje? Kokie yra reikalavimai asmeniui, norinčiam nuolat gyventi Lietuvos valstybėje? Įsigilinę į nurodytą situaciją radome tinkamą sprendimą.

Pagal 2004/38/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 13 str. , Sąjungos piliečio išsiskyrimas, santuokos panaikinimas ar jo registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą nutraukimas neturi įtakos jo šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, jei:

a) iki skyrybų, santuokos panaikinimo ar registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą nutraukimo proceso pradžios santuoka ar registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip trejus metus, įskaitant vienerius metus priimančiojoje valstybėje narėje arba
b) ►C1 sutuoktinių arba partnerių pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą sutarimu arba teismo nutarimu sutuoktinis arba partneris, kuris nėra valstybės narės pilietis, globoja Sąjungos piliečio vaikus, arba ◄
c) tai apsprendė ypač sunkios aplinkybės, pvz., smurtas šeimoje, išlaikant santuoką arba registruotą partnerystę, arba
d) sutuoktinių arba partnerių pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą sutarimu arba teismo nutarimu, sutuoktinis arba partneris, kuris nėra valstybės narės pilietis, ►C1 turi teisę matytis su nepilnamečiu vaiku, jei teismas nusprendė, kad tai turi būti atliekama priimančiojoje valstybėje narėje, ir tiek ilgai, kiek reikia. ◄

Taip pat svarbu, jog prieš įgydami nuolatinio gyvenimo teisę atitinkami asmenys turi įrodyti, kad yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir priimančioje valstybėje narėje turi visavertį sveikatos draudimą arba kad jie yra priimančiojoje valstybėje narėje jau sukurtos šiuos reikalavimus atitinkančio asmens šeimos nariai. „Pakankami ištekliai“ – tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrėžti ištekliai. Tokie šeimos nariai išlaiko savo teisę gyventi šalyje išskirtinai asmeniškai.

Daugiau skaityti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A02004L0038-20110616

Asmuo norėdamas gauti leidimą ilgalaikiam gyvenimui Lietuvos Respublikoje, visų pirma turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą, kuri suteiks galimybę per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą “Migris” užpildyti prašymą dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvoje.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, klientės vyras, po judviejų skyrybų nepraras teisės nuolat gyventi Lietuvoje, nes santuoka truko ketverius metus, ir vienus iš jų jie kartu gyveno Lietuvoje. Taip pat, vyras turi darbą ir pakankamai pajamų, kad galėtų save pilnai išlaikyti.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl darbo santykių

Šiandien pradeda savo konsultacinę veiklą naujos sudėties 2020 mokslo metų VDU Teisės klinika. Veiklą organizuojame laikantis visų pandemijos metu nurodytų reikalavimų.
Studentai patenkinti, kad pirmas konsultacijas gali teikti žmonėms gyvai bendraudami.
Šios konsultacijos metu studentė suteikė teisnę informaciją dėl darbo ginčų sprendimo tvarkos ir darbo santykių nutraukimo pagrindų. Taip pat klientų prašymu joms bus pateiktos pastabos kaip parengti skundą darbo ginčų komisijai

Prasidedant naujiems mokslo metams rugsėjo mėnesį startuoja ir naujos sudėties Teisės klinika

Atsižvelgiant į šalyje tebesitęsiančią ekstremalią situaciją ir tam tikrus apribojimus organizacijas ir piliečius konsultuosime tiek gyvai ,tiek ir nuotoliniu būdu.
Šiandien Kauno rajono savivaldybėje pas administracijos direktorių įvyko pasitarimas dėl rajono gyventojų ir organizacijų konsultavimo organizavimo. Jame dalyvavo savivaldybės direktorius Šarūnas Šukevičius, Virginija Guogienė- vykdanti Teisės skyriaus vedėjos funkcijas, Rima Jusienė- Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja ir Teisės klinikos vadovas doc.dr. Albertas Milinis. Buvo pasikeista nuomonėmis apie tokių teisinių konsultacijų reikalingumą, aptarta kaip patogiau ir geriau organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Administracijos direktorius pasidžiaugė, kad tokios konsultacijos yra laukiamos ir reikalingos rajono žmonėms, palinkėjo sėkmingo bendradarbiavimo ir pažadėjo visokeriopą pagalbą organizuojant darbą.

Teisės klinikos studentai dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų seminare

Teisės klinikos studentai dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų seminare dėl asmens duomenų apsaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šio seminaro pranešėjai buvo: Oksana Pedaniuk – SolPriPa projekto ekspertė, teisininkė, asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos Lietuvoje – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja, Salvija Mulevičienė – SolPriPa projekto ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos vadovė ir Darius Jaloveckas, duomenų apsaugos pareigūnas.

Renginio pranešėjai supažindino kaip veikia ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR), kuris yra taikomas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos sąjungos valstybėse narėse. Pranešėjai pristatė ne tik teorinę dalį, tačiau ir praktinę, kokių esminių klaidų vengti, norint nepažeisti BDAR. Buvome supažindinti su smulkiojo ir vidutinio verslo šiuometinėmis aktualijomis. Sužinojome, kas yra asmens duomenų apsaugos tvarkymas, kaip yra apsaugotas biometrinių duomenų naudojimas, kada yra laikoma, kad asmuo pateikė sutikimą naudoti jo asmeninius duomenis, o kada ne, kokia gresia atsakomybė už šio reglamento nesilaikymą, detaliau analizavome šio teisės akto veikimą ir pagrindinius principus. Seminare labiausiai buvo pabrėžiama tai, jog bendrovė turi aiškiai suformuluoti savo bendrovės vidaus taisykles dėl asmens duomenų naudojimo, kuriose būtų numatyta kokius asmens duomenis bendrovė tvarko, koks šio tvarkymo tikslas, ar nėra tvarkomi pertekliniai duomenys, duomenų saugojimo terminai ir kt. Taip pat svarbu, kad bendrovė supažindintų asmens duomenų subjektus su taisyklėmis, kuriose nurodyta kaip yra tvarkomi, naudojami, kaupiami jų duomenys. Tam, kad bendrovei būtų lengviau įgyvendinti visus BDAR reikalavimus, ji gali skirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris užtikrintų sklandų Reglamento bendrovėje vykdymą.

Taigi šio seminaro įgytos žinios pravers ateities darbuose, tvarkant asmens duomenis ir siekiant užtikrinti laisvą ir teisėtą šių duomenų judėjimą.

Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus dėl alimentų dydžio nustatymo

Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti kaip galima padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti vaikui skirto išlaikymo dydį: teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalis papildo 1 dalį, nurodyta, kokiu dar atveju priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, t.y. atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Asmuo, siekdamas, jog būtų pakeistas išlaikymo dydis, su prašymu turi kreiptis į teismą.

Pagrindinė išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba išaugę vaiko poreikiai. Dėl šios priežasties teismas pirma turi išsiaiškinti ar iš esmės pasikeitė asmens turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, o tik tada spręsti, koks išlaikymo dydis gali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti konkrečioje situacijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. N. bylos Nr. 3K-3-16-706/2016). Ne mažiau svarbus faktorius tėvo, kuris turi pareigą teikti išlaikymą, turtinės padėties pasikeitimas, nes jai nepasikeitus asmuo negalės užtikrinti didesnio išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Taigi vien tai, kad pasikeitė asmens, kuris turi pareigą teikti išlaikymą, finansinė padėtis, nereiškia, kad jis privalo teikti didesnį išlaikymą. Tokio asmens finansinė padėtis turi pasikeisti iš esmės, o vertinant pasikeitusią padėtį būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą.

Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus dėl santuokos nutraukimo

Į Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės (sutuoktinis nesirūpina šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos gerovės). Klientę taip pat domino, į ką atsižvelgiama, nustatant vaikui skirtą išlaikymo sumą.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojamas LR civilinio kodekso trečioje knygoje. Šio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodoma, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiu atveju yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės: jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinis, siekdamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog sutuoktinis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (įrodyti kaltę). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Taigi sutuoktinis, norėdamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog sutuoktinis iš esmės nesilaikė sutuoktinio pareigų ar pažeidė vieną iš pareigų, dėl kurios preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

LR civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal LR civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Taigi, nustatant išlaikymo sumą, svarbu nustatyti ne tik kokias pajamas gauna toks asmuo, bet ir išsiaiškinti, kokiu turtu disponuoja, kokius turi kitus finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Tokiu atveju pagal teismų praktiką minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas neturi pareigos vadovautis šiuo kriterijumi. Taigi tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra proporcinga jų turtinei padėčiai ir priteistinas išlaikymo dydis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.