2025 m. gegužės 23 d. tarptautinė studentų mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos“

VDU Teisės fakulteto Teisės klinika dalijasi įspūdžiais iš 2025 m. gegužės 23 d. tarptautinės studentų mokslinės-praktinės konferencijos „Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos“

Jau tradicija tapusi, trečius metus iš eilės vykusi, VDU Teisės fakulteto, kartu su VDU Teisės klinika ir ELSA Kaunas organizuojama konferencija, ilgam išliks mūsų ir joje dalyvavusiųjų doktorantų bei studentų atmintyje.

Kaip paminėjo VDU Teisės fakulteto dekanė dr. Neringa Palionienė savo Facebook įraše, pristatydama vykusį renginį, šešių valstybių (Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Ispanijos) ir aštuonių universitetų (VDU, MRU, VDU, Talino technologijų universiteto, Silezijos universiteto, Matej Bel universiteto, Charkivo Jaroslavo Išmintingojo universiteto ir Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarnybos) studentai 2025 m. gegužės 23 d. susibūrė bendram tikslui – pristatyti ir drauge aptarti juos dominančius teisinius klausimus ir teisines problematikas įvairiose teisės kryptyse.

Nuo žmogaus teisių, baudžiamosios, civilinės ir tarptautinės teisės iki dirbtinio intelekto ir informacijų technologijų – visa tai buvo iš esmės aptarta konferencijos metu! Atsižvelgiant į diskusijų metu kilusius klausimus ir jų kiekį, tampa daugiau nei akivaizdu, kad kiekvienas šioje konferencijoje pristatytas pranešimas buvo aktualus, naudingas ir reikšmingas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems pranešėjams, moderatoriams ir dalyviams, o ypatinga padėka – organizacinio komiteto nariams už pagalbą ir patarimus, organizuojant šį renginį. Jūs mus įkvepiate nesustoti ir daryti tai, kas iš tiesų svarbu!

_________

VMU Legal Clinic shares impressions from the International Student Scientific-Practical Conference “Contemporary Law Trends and Perspectives” held on May 23, 2025

Now a well-established tradition, this annual conference – organized for the third year in a row by the VMU Faculty of Law, together with the VMU Legal Clinic and ELSA Kaunas – will long remain in the memory of all participating students and PhD candidates

As noted by the Dean of the VMU Faculty of Law, dr. Neringa Palionienė, in her Facebook post introducing the event, students from six countries (Lithuania, Estonia, Poland, Slovakia, Ukraine, and Spain) and eight universities (VMU, MRU, Tallinn University of Technology, University of Silesia in Katowice, Matej Bel University, Yaroslav Mudryi National Law University, and CSIC( The Spanish National Research Council) and University of Murcia) came together on May 23, 2025, with a shared goal – to present and discuss legal questions and challenges across various fields of law.

From human rights, criminal, civil, and international law to artificial intelligence and information technology – all these topics were thoroughly explored during the conference! Judging by the number of questions raised during the discussions, it is clear that every presentation delivered was relevant, valuable, and impactful.

We sincerely thank all the speakers, moderators and participants – and extend special gratitude to the members of the organizing committee for their support and guidance in making this event possible. You inspire us to keep moving forward and to continue doing what truly matters!

2025 m. gegužės 15 d. VDU Teisės klinikai buvo įsimintina ir itin prasminga!

Šių metų VDU Teisės klinikoje teisinę praktiką atliekantys studentai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti net dvejose teisinėse institucijose – Kauno apygardos prokuratūroje ir Kauno apygardos teisme!

Vizito Kauno apygardos prokuratūroje metu, šios institucijos Vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas VDU Teisės klinikos studentams papasakojo apie prokuroro profesiją – prokurorams keliamus reikalavimus, skyrimo tvarką, atsakomybes, darbo specifiką ir iššūkius su kuriais kasdien susiduria prokurorai. Studentai taip pat buvo supažindinti su Lietuvos prokuratūros struktūra ir šios institucijos svarba bei vaidmeniu atliekant ikiteisminius tyrimus, ginant viešąjį interesą, vykdant baudžiamuosius persekiojimus bei palaikant valstybinius kaltinimus teisme. Susitikimo metu buvo taip pat aptartos praktikos atlikimo galimybės prokuratūroje bei pretendavimo į praktiką tvarka.

Vizito Kauno apygardos teisme metu, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas, taip pat supažindino studentus su teisėjo darbo specifika, kasdienėmis atsakomybėmis bei iššūkiais su kuriais susiduria teisėjai. Susitikimo metu buvo plačiau aptarti Lietuvos teismų veikimo principai, jų struktūra ir Lietuvos bei užsienio valstybių teismų sistemų skirtumai. Studentai taip pat turėjo galimybę išgirsti įdomių faktų apie Kauno apygardos teismo istoriją bei šios institucijos reikšmę Lietuvos teismų sistemai. Vizito pabaigoje studentams suteikta galimybė apžiūrėti Kauno apygardos teismo teismo posėdžių sales, konvojaus patalpas ir nepilnamečių apklausos kambarius bei netgi ,,pasimatuoti” teisėjų mantijas, tokiu būdu iš arčiau susipažįstant su šia teisine instucija bei pačia teisėjo profesija.

VDU Teisės klinikos vardu, dėkojame Kauno apygardos teismo Vyriausiajam prokurorui Rimui Bradūnui ir Kauno apygardos teismo Pirmininkui Mariui Bartninkui už sudarytas galimybes studentams susipažinti su šiomis teisinėmis institucijomis ir jų veiklomis!

Bendroji dalinė nuosavybė: ką svarbu žinoti norint parduoti turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalį?

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip aiškus ir nesudėtingas teisinis terminas, reiškiantis bendraturčių teisę valdyti jiems nustatytas nuosavybės dalis, tačiau praktikoje bendraturčių nuosavybės nustatytų dalių valdymas ir disponavimas nėra lengvas ir paprastas procesas, kadangi vienam iš bendraturčių nusprendus savo nuosavybės dalį parduoti gali atsirasti kliūtys tokios teisės įgyvendinimui, ypač tada kai kitas bendraturtis yra miręs, o palikimo teisių priėmėjas nėra žinomas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje aiškiai reglamentuojamas( įtvirtinta) dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad: ,,dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.“

Nors įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą CK 4.79 straipsniu nustatė aiškias turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pardavimo tvarką ir sąlygas, tačiau pažymėtina, kad reguliavimu pateikiamos pardavimo sąlygos yra susijusios tik su tais atvejais, kuomet bendraturčiai yra žinomi ir yra aišku į ką kreiptis su pranešimu apie ketinimą parduoti dalį, esantį bendrojoje nuosavybėje. Dėl šios priežasties, kyla klausimas ką daryti, tais atvejais, kai vienas iš bendraturčių yra miręs ir nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas? Taigi, kol nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas, kitas bendraturtis turto, esančio bendrojoje nuosavybėje negali realizuoti, kadangi nebūtų įmanoma įgyvendinti CK 4.79 str. nustatytų sąlygų. Tokiu atveju yra dvi galimybės šią informaciją gauti:

Pirmoji – kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu pateikti mirusio bendraturčio testamento registro išrašą, kuriame būtų nurodyta informacija apie tokio bendraturčio palikimo priėmimo ir atsisakymo faktą, tokiu būdu nustatant kas tapo šio bendraturčio teisių perėmėju. Šiuo aspektu, pažymima, kad kreipiantis į VĮ ,,Registrų centras“ su tokiu prašymu – jį būtina motyvuoti, t. y. turi būti išsamiai nurodytas tokių duomenų naudojimo tikslas ir jų gavimo teisinis pagrindas, pagrindžiantis teisėtą duomenų gavimo interesą, pasižadėjimas apmokėti už suteiktas paslaugas ir nurodyta parengtų dokumentų atsiėmimo vieta arba jų pateikimo būdas.

Antroji – kreiptis į mirusiojo bendraturčio gyvenamosios vietos notarą, kuris patikrinęs duomenis galėtų suteikti informaciją apie, mirusio bendraturčio teisių perėmėją, kuris tikėtina ir būtų naujasis dalinės nuosavybės savininkas.

Atkreiptinas dėmesys, jog gali susidaryti situacija, kad nei VĮ ,,Registrų centras“, nei palikimo atsiradimo vietos notaras nesuteiks prašomų duomenų ir informacijos apie palikimo teisių perėmėjus dėl griežtai reglamentuotos ( nustatytos ) asmens duomenų apsaugos. Tokiu atveju, rekomenduotina kreiptis į teisininką, kuris įvertinęs situaciją, galėtų pakartotinai pasikreipti į minėtus subjektus dėl prašomų duomenų suteikimo, o šiems atsisakius juos pateikti – sprendimą (VĮ ,,Registrų centro“ atveju) arba atsisakymą atlikti veiksmą (notarų atveju) apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau paaiškėjus, kad paveldėjimo byla užsitęsė ir mirusio bendraturčio palikimas dar nėra priimtas ir nesama jokių duomenų apie paveldėjimo teisių perėmėjus, tuomet tenka tik laukti paveldėjimo bylos baigties ir atsižvelgiant į tai kas faktiškai perėmė mirusio bendraturčio palikimą, būtent į tą asmenį CK 4.79 nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl norimo savo dalies, esančio bendrojoje nuosavybėje, pardavimo, kadangi norint realizuoti savo dalį, esančios bendrojoje nuosavybėje, yra būtina žinoti kas yra naujasis dalinės nuosavybės savininkas.

Vytauto Didžio universiteto Teisės Fakulteto Teisės klinikos konsultantės Gabrielės Žuromskės komentaras

Svarbi informacija!!

Informuojame, kad šių metų sudėties VDU TF Teisės klinikos studentai užbaigia savo praktinių užsiėmimų ciklą, įskaitant ir nemokamų teisinių konsultacijų interesantams teikimą.

Dėl šios priežasties, registracija nemokamoms teisinėms konsultacijoms gauti bus atnaujinta prasidėjus rudens semestrui, kai prasidės ketvirto kurso studentų teisinė praktika VDU TF Teisės klinikoje.

Antreprenerystės galimybių mugė

2024 m. birželio 3 d. Kauno mokslų ir technologijų parke vyko Antreprenerystės galimybių mugė. Šio renginio tikslas – vienoje vietoje pristatyti ukrainiečiams įvairių įstaigų teikiamas paslaugas: verslo, teisės, migracijos ir kitas, verslo vystymui aktualias paslaugas. Mugės metu pristatyta ir VDU Teisės klinika bei jos veikla. Po pristatymo ukrainiečiams sudaryta galimybė pasikalbėti su Teisės klinikos atstovais ir užduoti jiems aktualius teisinius klausimus.

Susitikimas su Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru

2024 m. gegužės 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikoje teisinę praktiką atliekantys studentai lankėsi Kauno apygardos prokuratūroje. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas pristatė studentams prokuratūros struktūrinius padalinius, jų veiklos sritis, prokurorų specializacijas ir apylinkių bei apygardų prokuratūrose tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį. Be to, susitikimo metu buvo aptarti prokuroro profesijai keliami reikalavimai ir nuo ko, studentui baigusiam studijas, reikėtų pradėti norint tapti prokuroru. Betarpiškų diskusijų su vyriausiuoju prokuroru metu buvo aptartos galimybės atlikti teisinę praktiką prokuratūroje, studentai buvo supažindinti su prašymų atlikti praktiką pateikimo tvarka, aptarti kiti, studentams aktualūs ir rūpimi klausimai.

VDU TF Teisės klinikos vardu nuoširdžiai dėkojame Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Rimui Bradūnui už konstruktyvų pokalbį, nuoširdumą atsakant į studentams rūpimus klausimus ir geranorišką bendradarbiavimą.

Įspūdžiai iš 2024 m. balandžio 26 d. vykusios tarptautinės studentų mokslinės – praktinės konferencija, tema: ,,Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos”.

Pirmadienį, 2024 m. balandžio 26 d., Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko VDU Teisės fakulteto, Teisės klinikos ir studentų asociacijos Elsa Kaunas organizuota tarptautinė studentų mokslinė – praktinė konferencija, tema: ,,Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos”.

Joje pranešimus skaitė studentai iš Lenkijos, Vengrijos ir Indijos. Lietuvą be VDU Teisės fakulteto šioje konferencijoje atstovavo ir pranešimus skaitė Vilniaus ir Mykolo Riomerio universitetų studentai. VDU ir VU atstovavusieji TF studentai taipogi atlieka praktiką ir šiuose fakultetuose veikiančiose Teisės klinikose.

Smagu pažymėti, kad jaunųjų kolegų – būsimų teisininkų pranešimai buvo ne tik įdomūs, bet ir moksliškai išanalizuoti, detalizuotas praktinis jų keliamų problemų sprendimas, padarytos konkrečios ir konstruktyvios išvados. VDU Teisės klinikos vardu, norime dar kartą padėkoti visiems dalyvavusiems ir šį puikų renginį organizavusiems kolegoms.

Dovanoto turto paveldėjimas ir nepilnamečių asmenų paveldėjimo klausimai

Mirus artimam giminaičiui ar šeimos nariui yra susiduriama su paveldėjimo klausimais, t. y. kokiomis dalimis paveldima, kas turi pirmumo teisę į paveldėjimo priėmimą ir pan. Į Teisės kliniką kreipėsi interesantas, kuris prašė išaiškinti ar galima atsiimti dovanotą nekilnojamąjį turtą kai apdovanotasis jau yra miręs, jei, ne, prašė išaiškinti ar mirusiojo nepilnametis vaikas paveldės bent dalį po tėvo mirties likusio turto.

Atsakant į ineteresanto klausimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo buvo nurodyta, kad svarstyti apie dovanojimo sutarties panaikinimą būtų sudėtinga, nes dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė (CK 6.472 str). Konkrečiu atveju apdovanotasis jau buvo miręs, tad panaikinti dovanojimo sutartį nustatyta tvarka neįmanoma, nes tam nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų.

Konsultacijos metu buvo paminėta ir tai, kad tėvų dovanotas turtas, yra (buvo) mirusio sūnaus asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 dalies 2 punktas). Tad mirusiojo sūnus, interesnato anūkas, yra pirmos eilės įpėdinis. CK yra numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais (CK 5.13 str.). Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, mirusiojo sutuoktinė paveldėtų ¼ dovanoto turto, o mirusiojo sūnus ¾ dovanoto turto. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tačiau turi atstovauti tiesioginius vaiko interesus.

TEISMO LEIDIMAS – BŪTINA NEPILNAMEČIO PAVELDĖJIMO SĄLYGA

Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams), tiek ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nenukreipti išieškojimo į nepilnamečių vaikų turtą pagal tėvų kreditorių reikalavimus). Nepaisant tėvų ir vaikų turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis). Paveldėjimo teisiniuose santykiuose ši kontrolė įgyvendinama teismui pagal nepilnamečio vaiko tėvų prašymą sprendžiant, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tokia kontrolė yra vienas iš būdų, kuriais užtikrinama nepilnamečio vaiko turtinių teisių, taip pat viešojo intereso apsauga.

Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų turtinių teisių apsauga suinteresuota visa visuomenė, kad paveldėjimas – vienas iš nedaugelio būdų, kuriais nepilnamečiai vaikai realiai gali įgyti nuosavybės teisę, kad įstatymų leidėjas teismams suteikė itin reikšmingą vaidmenį užtikrinant nepilnamečių vaikų turtines teises.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos

Konsultantai Ieva Vieraitytė, Juras Survila, Kasparas Radkevičius ir Rugilė Urbonaitė

Alimentų indeksavimas ir su indeksavimu susiję klausimai

Nors apie alimentų (periodinių išmokų) indeksavimą skelbiama ir kalbama nuolat, vis dar susiduriama su klausimais, susijusiais dėl alimentų indeksavimo.

Į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės kliniką kreipėsi interesantas, besidomėjęs alimentų indeksavimu. Teisės klinikos studentai, atsižvelgiant į gautą užklausą, primena su indeksavimu susijusius aspektus.

Kas yra alimentų indeksavimas ir kam jis reikalingas?

Lietuvos Respublikos cvilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje yra nurodyta, kad jei išlaikymas buvo priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tai reiškia, kad indeksavimas yra privalomas ir šis perskaičiavimas yra tam, kad visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

Kas turi indeksuoti periodinę išmoką?

Jeigu periodines išmokas iš skolininko išieško ir į gavėjo sąskaitą perveda teismo sprendimą vykdantis antstolis, išmokas indeksuoja antstolis. Jeigu priteistos išmokos yra išskaitomos iš mokėtojo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą atlieka išskaitas atliekantis asmuo (dažniausiai – darbovietės finansininkas). Jeigu asmuo moka periodines išmokas savarankiškai, tai jis pats ir privalo jas indeksuoti.

Ką daryti jei skolininkas geranoriškai nevykdo pareigos indeksuoti periodinės išmokos?

Jeigu asmuo nevykdo savo pareigos indeksuoti periodinės išmokos, rekomenduojama kreiptis pas antstolį. Tačiau, reikia atkreipti dėmėsį, kad prieš kreipiantis į antstolį, reikia gauti vykdomąjį raštą iš to teismo, kuriame buvo priteista periodinė išmoka. Kaip minėta, periodinės išmokos sumą, pasikeitus indeksui, turi pasiskaičiuoti pats mokėtojas. To nepadarius savanoriškai, asmuo, kuriam priteista mokėtina išmoka, gali kreiptis pas antstolį, kuris gali išieškoti įsiskolintą sumą už praėjusius 5 (penkerius) metus.

Nuo ko reikėtų pradėti, norint pačiam indeksuoti išlaikymą?

Svarbu žinoti, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius. Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso (Gal išeitų iterpti https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos link’ą) ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu.

Ar periodines išmokas reikia indeksuoti, jeigu teismo sprendime arba taikos sutartyje, patvirtintoje teismo, šalys dėl periodinių išmokų indeksavimo nesusitarė?

Pažymėtina, kad šalių susitarimas ir jame nenumatyta sąlyga dėl periodinių išmokų idenskavimo neatleidžia periodines išmokas mokančio asmens nuo jų indeksavimo, tad vadovaujantis CK 3.208 straipsnio nuostatomis periodinės išmokos turi būti indeksuojamos.

Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakulteto, Teisės klinikos konsultantai Dominykas Kunigėlis ir Akvilė Mazrimaitė

Balandis – praktinių užsiėmimų mėnuo

VDU TF Teisės klinikos viena iš vykdomų funkcijų – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su įvairių teisinių institucijų darbu ir jų veiklos organizavimo pagrindiniais principais. Šiuo tikslu, teisinę praktiką atliekantiems studentams balandžio mėnesį buvo organizuojamos praktinio užsiėmimo dienos.

2023 m. balandžio 5 d. VDU TF Teisės klinikos studentai susipažino su Kauno kalėjimo, kurio veiklos adresas A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas, darbu. O būtent, Kauno kalėjime studentai buvo supažindinti su šioje įstaigoje dirbančių darbuotojų profesija, taip pat sužinojo, kad šioje įstaigoje yra patalpinami asmenys, kurių atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė-suėmimas, taip pat asmenys, kurie iš kitų įkalinimo įstaigų yra perkeliami trumpam laikotarpiui, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas teismo posėdžiuose. Be to, buvo papasakota kaip vyksta asmens apžiūra, asmens krata, apsižvalgė ilgalaikių susitikimų kambaryje, taip pat trumpalaikių pasimatymų kambaryje.

2023 m. balandžio 12 d. VDU TF Teisės klinikos studentai dalyvavo Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, kurioje buvo nagrinėjama civilinė byla. Po teismo posėdžio studentams buvo sudaryta galimybė susipažinti su teisėjo ir teisėjo padėjėjo profesija, šių darbuotojų darbo specifika. Po pokalbio su Kauno apygardos teismo pirmininku, studentams buvo aprodytos teismo posėdžių salės – civilinių bylų ir baudžiamųjų, skirta posėdžiams su įslaptintais liudytojais. Čia renginio dalyviams pademonstruota balso keitimo įranga. Studentai turėjo galimybę apžiūrėti ir laikino sulaikymo patalpas. Kauno apygardos teismo pranešimą galite skaityti paspaudę čia.

2023 m. balandžio 19 d. 2023 m. balandžio 5 d. VDU TF Teisės klinikos studentai susipažino su Kauno kalėjimo, kurio veiklos adresas Technikos g. 4, Kaunas, darbu. Sužinojo, jog šioje įstaigoje laisvės atėmimo bausmes atlieka nepilnamečiai asmenys, buvę pareigūnai, taip pat, kad čia atliekamos ir arešto bausmės. Studentai buvo supažindinti kaip vyksta nuteistųjų resocializacija, kaip užtikrinama nepilnamečių asmenų pareiga mokytis, kaip užtikrinamas nuteistųjų darbas. Be kita ko, studentams buvo leista apžiūrėti nuteistųjų kameras, poilsio zoną bei kitas patalpas.

VDU TF Teisės klinikos vadovas ir jo padėjėja dėkoja Kauno kalėjimo atstovams bei Kauno apygardos teismo pirmininkui už bendradarbiavimą ir galimybę studentams susipažinti su įstaigų veikla, taip pat šiose įstaigose dirbančių asmenų profesija.