Teisės klinikos studentai konsultavo Karmėlavos seniūnijos darbuotojus ir Kauno rajono gyventojus
Vasario 22 d. vyko Teisės klinikos konsultacijos Kauno rajono Karmėlavos seniūnijoje. Buvo konsultuota pilietė dėl įmonės steigimo tarpininkaujant mobilumo programų Erasmus kūrimui, trys asmenys buvo konsultuoti naudojimosi tvarkos žeme nustatymo klausimais, kiti du seniūnijos darbuotojai konsultavosi Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymo klausimu ir projektų finansavimui gauti ruošimo klausimais. Vieniems besikreipiantiems buvo paaiškinta į kokias institucijas pirmiausia reikia kreiptis, o kitiems teisės klinikos studentai paruoš išsamius atsakymus.
Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis susitiko su Karmėlavos seniūne Violeta Armolaitiene, jos pavaduotoja Vida Balčiūniene, seniūnijos bendruomenės centro „Židinys” pirmininke Rima Šuliokiene. Susitikimo metu detaliai buvo pristatyta Teisės klinikos studentų vykdomų teisinių konsultacijų pobūdis, paaiškinta kaip ir kada organizacijos ir piliečiai gali kreiptis konsultacijų, kokių atsakymų galima tikėtis ir pan. Seniūnijos vadovės gana išsamiai supažindino su jų vykdoma gyventojų švietėjiška veikla, pristatyta kokie renginiai numatomi organizuoti seniūnijoje artimiausiu metu, aptarta kaip studentai galės prisidėti prie rajono Trečiojo amžiaus universiteto veiklos.
Teisės klinikos studentai konsultavo klientę dėl atstovavimo teisinių santykių reglamentavimo
Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventoją dėl įgaliojimo surašymo tvarkos. Į klientės klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
Atstovavimas – tai civilinis teisinis santykis, kai už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus atlieka kiti asmenys. Civiliniame kodekse įgaliojamas apibrėžiamas, kaip rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Teisine prasme šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jo sudarymui pakanka vieno asmens – įgaliotojo – valios išreiškimo (dėl įgaliojimo išdavimo ar jo įsigaliojimo atstovo (t.y. įgaliotinio) sutikimo nereikia). Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujomojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių).
CK numatyta, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.
Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro.
Įgaliojimai, kuriems taikoma notarinė forma:
1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma (nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, hipoteka, įkeitimas ir t.t.);
2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Įgaliojimo terminui taikomos taisyklės
• Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data, kadangi, pagal įstatymą, įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, laikomas negaliojančiu.
• Nuo įgaliojimo sudarymo datos yra skaičiuojamas įgaliojimo terminas, kuris gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios galioja šis įgaliojimas, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis. Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas).
• Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
• Įgaliojimas gali būti išduodamas bet kokiam terminui, kadangi Civiliniame kodekse nėra numatyta maksimalaus termino, kuriam įgaliotojas gali išduoti įgaliojimą.
Ši pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir jei jūs ieškote tikslesnės informacijos, kreipkitės nemokamai į VDU Teisės kliniką individualiai konsultacijai.
Sausio 27 d. Teisės klinika kartu su Kauno mokslo ir technologijų parku kviečia į nemokamas teisines konsultacijas
Kauno mokslo ir technologijų parkas, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, pristato nemokamas teisines konsultacijas savo bendruomenės nariams. Jaunų verslų kūrėjai kviečiami konsultuotis įmonės steigimo, valdymo, duomenų apsaugos, sutarčių sudarymo ir kitų aktualių verslo vystymo teisinių aspektų temomis. Konsultacijas teiks gabiausi VDU Teisės fakulteto studentai, prižiūrimi profesionalių teisininkų. Paslaugų kokybę užtikrina mentoriai – profesionalūs advokatai, teisininkai, Teisės fakulteto mokslo darbuotojai.
Kviečiame registruotis į konsultaciją – lauksime laiškų su trumpai pristatyta tema ir problema iki vasario 15 d. el. paštu: jurgita.sarkiene@kaunomtp.lt
Teisės klinikos studentai Evelina ir Rokas konsultavo klientę dėl privalomos palikimo dalies
Klientui kilo klausimas kokia yra tvarka dėl privalomos palikimo dalies nustatymo numatyto Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas), taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką. Be to, išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims yra preziumuojamas ir tada, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prie apibrėžto asmenų rato priskirtini ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi, esant šioms aplinkybėms, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims teisė į privalomąją palikimo dalį yra preziumuojama, ir įstatymo nustatyta tvarka į priklausančią privalomąją palikimo dalį jiems turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Jei įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą, per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Taip pat, asmuo, pretenduojantis į privalomą palikimo dalį, per anksčiau minėtą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu bendrais pagrindais gali ir prieš tai nesikreipęs į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Ši pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir jei jūs ieškote tikslesnės informacijos, kreipkitės nemokamai į VDU Teisės kliniką individualiai konsultacijai.
Kovo 13 d. Teisės klinika kviečia į nemokamas teisines konsultacijas Vilkijos seniūnijos gyventojus
2019 m. kovo 13 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos seniūnijos patalpose (Kauno g. 37, Vilkija, Vilkijos sen. LT – 54227, Kauno r.) nuo 10 val. bus teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos smulkiam ir vidutiniam verslui bei kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms ir fiziniams asmenims. Konsultacijas teiks VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos studentai, advokatai, Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis. Kviečiame registruoti konsultacijai telefonu (8 37) 751 044, registruojantis būtina nurodyti dėl ko ketinama konsultuotis (pvz. dėl mokesčių, žemės reikalų, skyrybų, žalos atlyginimo, etc).
Registracija vykdoma iki 2019 m. kovo 7 d.
Maloniai kviečiame pasinaudoti puikia galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Teisės klinikos studentai Evelina, Benas ir Rokas konsultavo klientę dėl autorinių teisių
Klientui kilo klausimas kaip tinkamai ir teisėtai galima panaudoti autorių kūrinius. Konsultacijos metu klientui buvo pateikta informacija, kaip nepažeidžiant vienos iš intelektinės nuosavybės rūšių – autorių teisių, būtų galima savo tikslams kopijuoti ar / arba perteikti kūrinį. Į klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Rokas Liaudinskas.
Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra nustatytos kelios esminės taisyklės dėl kūrinių naudojimo. Jei kūrinio (portreto, skulptūros, nuotraukos, pastatų, paveikslo ir t.t.) autorius yra miręs ir praėjo 70 metų nuo jo mirties – jo kūrinius galima naudoti bet kokiais, įskaitant ir komerciniais, tikslais be autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo, pavyzdžiui – visiems žinoma, jog Kauno pilis yra pastatyta dar viduramžiais ir tikėtina, jog jos autorius nėra išlikęs gyvas ir po autoriaus mirties yra praėję daugiau nei 70 metų, todėl Kauno pilį galima atvaizduoti komerciniams tikslams ir tam nereikia jokio leidimo iš autoriaus. Tačiau jei atvaizduojama Kauno pilies nuotrauka, kurią padarė vis dar gyvas esantis fotografas – norint naudoti jo darytą nuotrauką reikia jo leidimo, nes šiuo atveju kūriniu bus Kauno pilies nuotrauka.
Tokia pati situacija yra ir su kūrinio perteikimu jį papildant, stilizuojant ar kitaip perdarant – reikia gauti autoriaus leidimą arba laukti kol sueis įstatyme numatyta senatis į autoriaus turtines teises. Tačiau autoriaus neturtinės teisės į kūrinį neturi senaties termino ir yra saugomos neterminuotai. Tokia nustatyta teisinė tvarka yra, nes teisė į autorystę neišnyksta. Todėl viešinant kūrinius, nesvarbu ar yra suėjęs senaties terminas turtinėms teisėms, reikalinga paisyti autoriaus neturtinių teisių.
Teisės klinikos studentai Evelina, Benas ir Rokas konsultavo KMTP verslą dėl komercinių paslapčių apsaugojimo
Klientui kilo klausimas kaip tinkamai paruošti sutartį ir apsidrausti, kad klientas, kviesdamas kitus programuotojus toliau tobulinti sukurtą mobiliąją aplikaciją ar sistemą, nekopijuotų kliento sukurto kodo, nepanaudotų jo įrankio palengvinančio darbą, arba jei įvyktų toks dalykas, kaip prisiteisti patirtą žalą. Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Benas Bardauskas.
Civilinėje byloje numeriu 3K-7-6-706/2016, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, jog komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Komercinės paslapties, kaip pramoninės nuosavybės objekto, skirtumai nuo kitų pramoninės nuosavybės objektų yra pažymėti kasacinėje praktikoje. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta.
Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
Atsižvelgiant į ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugai skirti veiksmai neprivalo būti ypatingi, papildomai išaiškintina, kad komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių.
Už komercinės paslapties įgijimą, paviešinimą, panaudojimą Lietuvos teisėje numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys – administracinė, drausminė, civilinė ir baudžiamoji (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-402-677/2015). Priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK ir Konkurencijos įstatyme nustatytą draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Jų taikymui būtina nustatyti visas sutartinės ir (ar) deliktinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas.
Pagal bendrąją taisyklę, informacijos įgijimas pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį nesiejamas su sutartinių teisinių santykių egzistavimu – tarp komercinės paslapties savininko ir ją neteisėtai įgijusio asmens sutartiniai teisiniai santykiai gali neegzistuoti – taikoma deliktinė atsakomybė.
Sutartinė teisinė atsakomybė CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu kyla sutarties pažeidimo atveju – nagrinėjamos teisės normos dispozicijoje eksplicitiškai išskiriamos dvi subjektų, kuriems kyla sutartinė atsakomybė, grupės – darbuotojai ir kitokios sutarties šalys.
Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: Pirmasis – tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos, antrasis – netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti ir trečiasis –nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Taigi, sukūrus mobiliąją aplikaciją ar sistemą, tos sistemos programinis kodas tampa komercine paslaptimi, jei išpildomi CK 1.116 straipsnio 1 dalyje esantys reikalavimai – slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Už komercinės paslapties įgijimą, paviešinimą, panaudojimą Lietuvos teisėje numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys ir tokiu atveju asmuo patyręs žalą gali reikalauti žalos atlyginimo teisme.
Teisės klinikos studentai Evelina ir Benas konsutlavo klientę dėl daugiabučio namo bendrijos veiklos
Šią savaitę į teisės klinikos konsultantus kreipėsi klientė su klausimu: ar norint pratęsti nuomos sutartį, kurios pagrindu daugiabučio namo stogas išnuomojamas trečiajam asmeniui, kuris ant stogo įrengė mobiliojo ryšio anteną, pakanka daugiau kaip pusės daugiabučių namo bendrijos gyventojų sutikimo? Į klientės klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
Vadovaujantis LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuo atveju, daugiabučio namo stogas pagal įstatymą laikytinas daugiabučio namo konstrukcija, priklausiančia visiems daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridinį asmenį, šiuo atveju, bendriją, kuri per savo aukščiausiąjį valdymo organą- visuotinį narių susirinkimą priima sprendimus.
Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra laikomi teisėtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl daugiabučio namo stogo dalies išnuomavimo trečiajam asmeniui formuojama nuostata, kad siekiant išnuomoti daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, stogą nėra būtina gauti visų namo butų savininkų sutikimus.
Vadinasi, sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, stogo nuomos pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sprendimo, priimto Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
Teisės klinikos studentai Evelina ir Rokas konsultavo klientę dėl žemės nuomos
Kalbant apie žemės nuomą, esant keliems bendrasavininkams, gali kilti keletas klausimų. Ar reikia bendrasavininko sutikimo norint išnuomoti savo žemės dalį trečiajam asmeniui? Ką daryti, jei atlikus kadastrinius matavimus, bendrasavininkas nesutinka pasirašyti ant kadastrinių matavimų plano? Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Rokas Liaudinskas.
Esant žemės sklypo keliems savininkams, dažniausiai žemės valdymo faktas būna nustatomas viešai registruojama sutartimi ir nurodoma kiek proporcingai kuriam asmeniui priklauso to sklypo. Jei tarp bendrasavininkų atsiranda nesutarimai dėl minėtų klausimų, tuomet susidaro situacija kuomet nei vienas iš savininkų negali teisėtai naudoti žemės savo nuožiūra, t.y. vienas bendrasavininkas siekdamas užtikrinti savo interesus, gali ginčyti kito savininko sprendimus, ir teismine tvarka gali sustabdyti ar nutraukti sutartį susijusią su ta žeme. Kol žemė nėra teisėtai atskirta, tol nėra aišku kuri žemės dalis kam priklauso, todėl nesant visų bendrasavininkų sutikimo, žemės nuoma negalima.
Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Tačiau jei žemės sklypas nėra suskirstytas pagal kiekvieno bendrasavininko turimą sklypo dalį ir bendrasavininkai nesusitaria dėl kadastrinių matavimų plano, tuomet vienintelis kelias yra teismine tvarka patvirtinti žemės sklypų atsiskyrimą. Tokiu atveju patartina kreiptis į teismą rašant prašymą supaprastinto proceso tvarka patvirtinant kadastrinius matavimus ir atskiriant žemės sklypo ribas. Teisiškai suformavus atskirus naujus sklypus, bendrasavininkai tampa kiekvieno iš jų atskirais savininkais.
Teisės klinikos studentai pradėjo konsultuoti Kauno rajono gyventojus
Šią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos studentai teikė konsultacijas Akademijos seniūnijoje. Į teisės klinikos konsultantus kreipėsi klientė su klausimu kaip turėtų būti dalijamas butas, kai santuokos nesudarę, tačiau bendrai ūkį vedę asmenys nusprendžia išsiskirti. Į klientės klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina.
LR Civilinio kodekso trečiojoje knygoje reglamentuojami tik santuoką sudariusių asmenų turtiniai santykiai, todėl jos nėra taikomos bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turto režimui reguliuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiu atveju reglamentuojant jų turtinius santykius būtų taikomos civilinės teisės normos reglamentuojančios jungtinę veiklą.
Tačiau norint taikyti jungtinę veiklą reglamentuojančias normas būtina nustatyti, kad asmenys gyvendami kartu buvo susitarę siekti bendro tikslo dėl konkretaus turto, kadangi vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu. Bendrai siekiamas tikslas teismų praktikoje apibūdinamas, kaip susitarimas sukurti ar įgyti konkretų turto objektą bendrosios nuosavybės teise.
Šiuo atveju tikslas buvo įsigyti butą. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta klientei įrodžius, kad jos įnašas į bendrą turtą yra didesnis nei sugyventinio. Tokiu atveju butas būtų padalintas proporcingai kiekvieno įnašui, kadangi aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.
Svarbu tai, kad nėra reikalaujama, jog bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų susitarimas dėl konkretaus turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų rašytinis. Teismas vertindamas kiekvieno iš sugyventinių įnašą į bendrą turtą atsižvelgia į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, vertinama ir tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. Be to, nėra ribojamos įrodinėjimo priemonės siekiant įrodyti minėtas aplinkybes teisme.
Tad, apibendrinant galima daryti išvadą, kad kartu gyvenančių, tačiau santuokos nesudariusių asmenų turto teisiniam režimui taikytinos jungtinę veiklą reglamentuojančios normos, jeigu jie buvo susitarę dėl konkretaus turto objekto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuris nebūtinai turi būti rašytinės formos. Įrodžius, kad vieno sugyventinio įnašas į bendrą turtą buvo didesnis nei kito turtas gali būti padalytas ne lygiomis dalimis, bet proporcingai kiekvienos šalies įnašui.