Teisės klinikos studentai konsultavo dėl kredito grąžinimo
Moteris kreipėsi į teisės kliniką po to kai gavo laišką iš banko „Swedbank“ dėl raginimo sumokėti įmoką už kreditą, kuris buvo skirtas namo renovacijai. Klientė buvo stipriai susijaudinusi dėl tos priežasties, jog įmokos suma buvo didelė ir ji iš savo pensijos neįstengtų tokios sumos sumokėti, nekalbant apie tai, jei tokias įmokas reikėtų mokėti kiekvieną mėnesį. Moteris labai gailėjosi, jog kreditą pasiėmė ir pasirašė už nežinia ką.
Išklausę klientę ir išanalizavę dokumentus, atkreipėme dėmesį į laiške esančią sąlygą, kurioje buvo nurodyta, jog asmenys, turintys teisę į kompensaciją už renovaciją, laišką gali tiesiog ignoruoti. Visi kartu išsiaiškinome, jog moteris yra socialiai remtina, jai priklauso kompensacija už šildymą, taip pat jai numatoma šimtaprocentinė parama techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Trumpiau, renovacija klientei visiškai nieko nekainuoja. Tokios paramos tikslas – skatinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesus, užtikrinti nepasiturinčių gyventojų galimybes juose dalyvauti bei skatinti asmenų suinteresuotumą namų apšiltinimo problemomis.
Teisę į visų projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų padengimą bei kredito draudimo įmokų, taip pat paties kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus: pirma, turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti); antra, su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, dalyvavo sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmime ir priimant šį sprendimą pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui (svarbu atkreipti dėmesį į tai, jei buto savininkas priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo pasisakė prieš dalyvavimą programoje, jis netenka teisės į valstybės paramą atnaujinimui). Tam, kad nepasiturintys asmenys, turintys teisę į kompensacijas už šildymą, gautų paramą, jiems reikia laiku sutvarkyti dokumentus valstybės paramai gauti.
Tokias sąlygas atitinkantis gyventojas, norintis gauti paramą, turi raštu kreiptis į savivaldybės, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją, kad ši išduotų pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už šildymą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Beje, už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, jiems tenkanti kredito dalis ir palūkanos bus apmokamos iš anksto, todėl kitiems namo gyventojams nereikės padengti nei kredito dalies, nei palūkanų už šiuos kaimynus.
Apibendrinant, klientei buvo paaiškinta, jog jos dokumentai tinkamai paruošti, ji kompensaciją gauna ir neturi priežasčių dėl ko jaudintis, ji tikrai nebus išmesta į gatvę.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl žemės nuomos
Ieškovė (Nacionalinė žemės tarnyba) prašė pripažinti negaliojančia su atsakove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant jame esančius pastatus ir statinius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia (be kita ko), pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos.
Pastaroji situacija skiriasi nuo tokios, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą. Apžvelgiamu atveju įvertinęs tai, kad valstybinėje žemėje esantys pastatai nebuvo eksploatuojami pagal paskirtį arba buvo sunykę dar iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms.
Kasacinis teismas nurodė, kad teismine tvarka pripažinus, jog asmuo prarado teisę į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, jo patiriamos pasekmės priklauso nuo to, ar nuomos sandoris teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, kokia yra žemės sklypo savininko valia.
Taigi tokiu atveju esminę reikšmę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į žemės sklypą praradimo padarinių šalinimo naštos paskirstymas. Statinių savininkas gali būti įpareigojamas nugriauti statinius, jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) statinių savininkas kaltas dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu; 2) statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu; 3) žemės sklypo savininkas ir statinių savininkas nesusitaria dėl statinių perleidimo žemės sklypo savininkui ar žemės sklypo savininko sutikimu trečiajam asmeniui.
Kitaip vertintina teisės į žemės sklypą praradimo padarinių prasme situacija, jeigu teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę lengvatine tvarka nuomoti jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą dėl valstybės institucijų klaidų, susijusių su tokio žemės sklypo nuoma. Įvertinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę pašalinti žemės sklype esančius pastatus ir statinius, dėl tokių padarinių nenurodė jokių motyvų, kasacinis teismas konstatavo esant absoliutų šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindą, todėl šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8- 403/2019
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl santuokos nutraukimo
Klientė kreipėsi į teisės kliniką norėdama nutraukti metrikacijos skyriuje įregistruotą civilinę santuoką. Santuoka buvo įregistruota daugiau nei prieš dvidešimt metų, klientės bendravimas su sutuoktiniu nutrūko mažiau nei po metų, vėliau jokių ryšių sutuoktiniai nepalaikė.
Remiantis civiliniu kodeksu, santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. Teismui nustačius aplinkybes, jog nepilnamečių vaikų, dėl kurių kiltų ginčas dėl globos, sutuoktiniai neturi, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto taip pat neturi, jokių įsipareigojimų kreditoriams nėra bei jų vardu registruota transporto priemonių taip pat nėra, kliūčių tenkinti prašymą ir nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu nelieka.
Kur kas sudėtingesnis procesas laukia sutuoktinių, kurie ilgą laiką gyveno kartu, tačiau siekia santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias. Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės – kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, išskyrus keturis kaltės prezumpcijos atvejus – jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, jei sutuoktinis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Teisės klinikoje nagrinėtu atveju santuokos nutraukimo procesas nebus sudėtingas, tačiau teismų praktika rodo, jog tokie atvejai yra ypač reti ir dažniausiai santuokos nutraukimas tampa ilgu ir sekinančiu procesu.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo
Šią savaitę į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti į ką atsižvelgia teismas apskaičiuodamas išlaikymą vaikams (alimentus), ir kur reikėtų kreiptis, jei skolininkas nemoka alimentų? Į klientės klausimą atsako VDU Teisės klinikos konsultantė Evelina Laukytė.
LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris taikytinas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose. Remiantis šiuo principu civiliniame kodekse numatyta abiejų vaiko tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi Lietuva, numatyto visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Todėl atsižvelgdamas į tai ,kiekvienu atveju, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, vertina konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Taip pat išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje akcentuojama, kad jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas, kadangi mažesnio dydžio išlaikymas, neužtikrinantis, anksčiau išvardintų, būtinųjų sąlygų vystytis vaikui, neatitiktų išlaikymo instituto paskirties.
Apibendrinant kriterijus, kuriais remiantis teismas nustato išlaikymo (alimentų) dydį darytina išvada, kad įstatyme nėra įsakmiai numatyta, maksimalus ar minimalus galimas išlaikymo vaikui dydis. Kiekvienu atveju teismas spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio vertina konkrečios bylos aplinkybes ir nustato alimentų dydį, užtikrinantį tinkamą balansą tarp objektyvios tėvų turtinės padėties ir būtinųjų vaiko raidos sąlygų patenkinimo. Be to, prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo svarbu atkreipti dėmesį į CK 3.200 straipsnyje numatytą išlaikymo priteisimo momentą. Įstatyme nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, jei ilgiau nei 3 metus, nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo išlaikymo (alimentų) išieškojimas bus galimas tik už 3 metus.
Jeigu skolininkas piktybiškai vengia mokėti alimentus, tokiu atveju, su vykdomuoju dokumentu, kurį pateikus prašymą išduoda bylą išnagrinėjęs teismas, galima kreiptis į antstolius dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo arba į Sodrą dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna viso ar gauna tik dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Tačiau vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.
Balandžio 10 d. Teisės klinikos studentai teiks teisines konsultacijas Neveronių seniūnijos gyventojams
2019 m. balandžio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos patalpose (Kertupio g. 18, Neveronių k., Neveronių sen., 54486 Kauno r. sav.) nuo 10 val. bus teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos smulkiam ir vidutiniam verslui bei kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms ir fiziniams asmenims. Konsultacijas teiks VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos studentai, advokatai, Teisės klinikos vadovas dr., doc. Albertas Milinis. Kviečiame registruotis konsultacijai telefonu (8 37) 751 044, registruojantis būtina nurodyti dėl ko ketinama konsultuotis (pvz. dėl mokesčių, žemės reikalų, skyrybų, žalos atlyginimo, etc).
Registracija vykdoma iki 2019 m. balandžio 9 d.
Maloniai kviečiame pasinaudoti puikia galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Teisės klinikos studentai konsultavo klientę dėl šeimo teisinių santykių reglamentavimo
Teisės klinikos studentė Neringa teikė konsultaciją Vilkijos gyventojai dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimą reglamentuojančių įstatymų bei teisminės praktikos. Tėvui atsisakius pripažinti tėvystę šie klausimai gali būti išspręsti tik teismine tvarka, todėl gyventojai taip pat buvo paaiškinta valstybės garantuojamos nemokamos pirminės ir antrinės teisinės pagalbos gavimo tvarka, kad ji galėtų pasinaudoti savo teisę nemokamai gauti atstovą teisme.
Remiantis LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str., nesusituokusiai motinai gimusio vaiko tėvystė gali būti nustatoma teismo. Pagrindas tėvystei nustatyti yra giminystės ryšiui įrodyti skirtų ekspertizių išvados bei kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Spėjamas vaiko tėvas gali atsisakyti ekspertizės, tačiau toks atsisakymas gali būti traktuojamas teismo kaip tėvystės įrodymas, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes (CK 3.148 str.). Kiti pagrindai tėvystei nustatyti gali būti patikimai patvirtinantys tėvystę įrodomieji faktai: vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendras gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, spėjamo vaiko tėvo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ir kiti įrodymai. Tėvystės nustatymo tyrimai yra atliekami Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR teisingumo ministerijos, adresu: Didlaukio g. 86E Vilnius.
Jei tėvystė yra įrodoma teisminiu keliu, išlaidas už giminystės ryšiui nustatyti skirtą ekspertizę turi sumokėti vaiko tėvas. Tačiau reikia pažymėti, kad ši ekspertizė nekainuoja gyventojams, kuriems valstybė garantuoja antrinę teisinę pagalbą.
Byloje dėl tėvystės nustatymo motina taip pat gali pareikšti ir reikalavimą dėl vaiko išlaikymo, kuris apskaičiuojamas įvertinus individualius vaiko poreikius, sąlygotus jo gabumų, polinkių, amžiaus, sveikatos būklės, papildomos vaiko priežiūros poreikio (vaiko liga, slaugymas, nuolatinė priežiūra) ir t. t. Laikoma, kad abu tėvai turėtų vaiko poreikius dengti per pusę, t.y. ne kartu su vaiku gyvenantis tėvas, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos, pvz.: jei ta suma pripažįstama 400 EUR, tėvai turi dengti po 200 EUR per mėnesį.
Jei teisminiu keliu tėvystę nustatyti siekiančio asmuo mėnesinės pajamos neviršija 10 minimalių mėnesinių atlyginimų per metus, asmuo gali gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – advokato atstovavimo teisme paslaugas. Ši pagalba yra teikiama visuose Lietuvos rajonuose: http://www.teisinepagalba.lt/lt/pirmine/tm/asarasas/
VDU Teisės klinikos studentų konsultacijos Vilkijos seniūnijoje
Šiandien, kovo 13 d., vyko VDU Teisės klinikos studentų konsultacijos piliečiams Vilkijos seniūnijoje. Teisiniais klausimais buvo konsultuoti penki Vilkijos miestelio gyventojai. Juos domino patalpų nuomos, santuokos nutraukimo, alimentų vaikų išlaikymui ir vaikų globos ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai. Konsultacijas teikė VDU Teisės fakulteto 4- ojo kurso studentai Neringa Linkutė, Rokas Liaudinskas ir Benas Bardauskas. Džiugina tai, kad visi besikreipiantieji buvo patenkinti studentų teikiamų konsultacijų konkretumu ir aiškumu. Visi pritarė tam, kad tai labai gera iniciatyva teikti nemokamas teisines konsultacijas ir ypač atokiau nuo miesto centro gyvenantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
VDU Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis
Teisės klinikos studentai konsultavo klientą dėl skolos išieškojimo
Klientas kreipėsi į teisės kliniką dėl skolos išieškojimo iš skolininko įsteigto kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje. Į kliento klausimą atsako Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantas Benas Bardauskas.
Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodą ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, valstybės narės, aiškindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais. Bylose, kylančiose iš sutarčių jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, — teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
Pagal Reglamentą dėl Europos mokėjimo įsakymo jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (toliau – Reglamentas) (6 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 straipsnio 1 dalis). Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (3 straipsnio 1 dalis). Reglamento 2 skirsnis numatyto specialiosios jurisdikcijos taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (5 straipsnio 1 dalis). Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo
Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 2 dalyje (savarankiška užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra) ir 3 dalyje („atsitiktinis“ užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti). Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnyje nurodyta, kad ES valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Pagal reglamento 40 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl leidimo vykdyti pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 4 straipsniu, nustatančiu prašymų pripažinti ir leisti vykdyti ES valstybės narės teismo sprendimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (civilinė byla dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo Nr. 2T-74/2014).
Ši pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir jei jūs ieškote tikslesnės informacijos, kreipkitės nemokamai į VDU Teisės kliniką individualiai konsultacijai.
Kovo 13 d. Teisės klinika kviečia į nemokamas teisines konsultacijas Vilkijos seniūnijos gyventojus
2019 m. kovo 13 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos seniūnijos patalpose (Kauno g. 37, Vilkija, Vilkijos sen. LT – 54227, Kauno r.) nuo 10 val. bus teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos smulkiam ir vidutiniam verslui bei kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms ir fiziniams asmenims. Konsultacijas teiks VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos studentai, advokatai, Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis. Kviečiame registruotis konsultacijai telefonu (8 37) 751 044, registruojantis būtina nurodyti dėl ko ketinama konsultuotis (pvz. dėl mokesčių, žemės reikalų, skyrybų, žalos atlyginimo, etc).
Registracija vykdoma iki 2019 m. kovo 7 d.
Maloniai kviečiame pasinaudoti puikia galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Teisės klinikos veikla pristatyta Trečiojo amžiaus universiteto studentams
Vasario 20 d. vyko VDU Teisės klinikos vadovo doc. dr. Alberto Milinio ir veiklos koordinatoriaus, fakulteto doktoranto Juliaus Paškevičiaus susitikimas su Kauno miesto Trečiojo amžiaus universiteto, Teisės fakulteto dekane Birute Štuikiene ir klausytojais. Dekanė supažindino su fakulteto vykdoma veikla, studijomis, programa ir numatomis bendradarbiavimo formomis. Teisės klinikos vadovas padėkojo už galimybę susipažinti su TAU Teisės fakulteto darbu ir už galimybę studentams ateityje įsijunti į šią veiklą skaitant klausytojamas paskaitas ir juos konsultuojant praktiniais klausimais. Visa tai Teisės klinikos studentams leis įgytas teorinias žinias visapusiškai pritaikyti praktinėje teisinėje veikloje.