Teisės klinikos studentai konsultavo dėl konfidencialumo sutarties sudarymo
Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie konfidencialumo sutartį, dėl ko sutarties šalys gali sulygti tokioje sutartyje, kokius reikalavimus turi atitikti toks susitarimas, kadangi darbdavys siūlo sudaryti susitarimą dėl konfidencialumo.
LR Darbo kodekso 39 straipsnis numato, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Svarbu tai, kad ne bet kokia informacija yra saugoma tokiu susitarimu, kadangi susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Toks susitarimas taip pat turi galiojimo terminą, toks terminas yra vieneri metai po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino. LR Darbo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už konfidencialios informacijos apsaugos susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, o 154 straipsnio 4 punkte, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją.
Teisės aktuose konfidencialios informacijos apibrėžimas nėra nurodytas, todėl darbdaviai turi teisę patys nuspręsti, kokia informacija turi būti saugoma kaip konfidenciali. Konfidencialios informacijos sąvoka gali būti labai plati, todėl viena iš konfidencialios informacijos rūšių yra komercinė paslaptis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auto Express“ v. I. B., UAB „Tirola“, bylos Nr. 3K-7-6-706/2016). Tokiu atveju galima teigti, jog jeigu susitarime dėl konfidencialios informacijos saugojimo nurodyta informacija atitinka anksčiau minėtus reikalavimus, darbuotojas įsipareigoja saugoti ir komercines paslaptis.
Darbdavys taip pat turi pareigą padėti darbuotojui išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad konfidencialios informacijos sąrašo egzistavimas rodo, kad darbuotojams, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika, suformuluojamas žinojimas, kokia informacija yra atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga, tam tikru mastu siekama priemonių jai apsaugoti. Tačiau toks sąrašas, nesant kitų priemonių, savaime nereiškia pakankamos tokios informacijos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje ,,Senojo bokšto“ klinika v. V. S., Svalbono klinika, UAB ,,Valdimara“, bylos Nr. 3K-3-312-313/2017).
Taigi, sudarant susitarimą dėl konfidencialios informacijos saugojimo, darbdavys turi sudaryti konfidencialios informacijos sąrašą, su juo supažindinti darbuotojus, bei nustatyti tvarką, kaip turi būti naudojama patikėta konfidenciali informacija ir pats imtis priemonių šiaip informacijai išsaugoti.
Teisės klinikos studentai konsultavo merginą dėl socialinės stipendijos grąžinimo
Į teisės kliniką kreipėsi trečio kurso studentė du metus gavusi socialinę stipendiją iš Valstybinio studijų fondo, tačiau 2019m. rudenį pateikta paraiška naujam semestrui buvo nepatvirtinta, be to, jauna moteris telefonu buvo informuota apie tai, kad gautas išmokas už ankstesnius du metus jai visgi teks grąžinti.
Fondas, patikrinęs paraiškoje pateiktus duomenis, nustatė, kad moteris studijuoja pakartotinai tos pačios pakopos studijų programoje, kurias jau yra baigusi ir kurių metu jau yra gavusi socialinę stipendiją. Pažymėtina, kad studentė ir pirmus du metus paraiškose pateikė teisingą informaciją apie tai, kad jau yra baigusi vienas tokios pačios pakopos studijas, tačiau stipendija jai buvo paskirta galimai atidžiai neįvertinus visų jos pateiktų duomenų. Jauna mergina yra našlaitė, turi neįgalumą, todėl studijuojant pirmą kartą jai buvo mokama socialinė stipendiją ir kaip nurodė pati studentė, ji galvojo, kad fondas įvertinęs jos pateiktą paraišką pats įvertins ar ji turi teisę studijuoti antrą kartą tos pačios pakopos studijose, nes su teisės aktais, kurie reglamentuoja stipendijų skyrimą, mergina pati susipažinusi nebuvo.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme 72str. nurodyta, kad asmenims, pakartotinai studijuojantiems pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, valstybės finansavimas studijoms neskiriamas ir studijų kaina nėra kompensuojama. Įvertinus situaciją ir tai, kad fondas geranoriškai atsižvelgė į susidariusią situaciją, merginai buvo patarta prašyti Valstybinio studijų fondo išdėstyti gautos stipendijos grąžinimą per ilgesnį terminą arba prašyti jį užskaityti studijuojant antros pakopos studijose, kuriose jai priklausytų socialinė stipendija.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus žemės klausimais
Į teisės kliniką kreipėsi garbaus amžiaus pora, manydama, kad valstybė be priežasties siekia atimti iš jų dalį žemės.
LR Civilinio kodeksas, o tiksliau – 4.67 str. (Daikto paėmimas) numato esmines sąlygas daikto paėmimui – gali būti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, bei turi būti tinkamai atlyginta.
“Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.”
Teismų praktikoje įstatymo nustatyti atvejai yra šiek tiek sukonkretinti – ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: 1) ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; 2) ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; 3) turi būti paisoma proporcingumo principo.
Kalbant apie teisingą atlyginimą nusavinant daiktą ar jo dalį, teismai konkrečiai pasisako ir nurodo, kokie kriterijai turi būti patenkinti, kad ši įstatyme numatyta sąlyga būtų išpildyta: 1) savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; 2) asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; 3) priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; 4) įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; 5) nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei. (Bylos Nr. 3K-3-180-684/2016)
Taip pat pažymėtina, jog žemės sklypo vertė priklauso ir nuo jo naudojimo paskirties. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl dovanojimo panaikinimo
Į teisės kliniką kreipėsi moteris norėdama išsiaiškinti, ką reikia daryti norint panaikinti dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo motinai po tėvo mirties paveldėto namo dalį. Motinai tapus vienintele namo savininke, pastaroji nusprendė namą parduoti. Iki dovanojimo sandorio sudarymo tarp mamos ir dukros buvo žodinis susitarimas, kad motinai namą pardavus, ji dukrai nupirks butą, tačiau raštu joks susitarimas įformintas nebuvo. Moteris baiminosi, kad liks be gyvenamos vietos.
Iš esmės pats dovanojimas yra sandoris, todėl galioja ir visi sandorių negaliojimo pagrindai.
LR CK 1.90 str. 1d. numatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.
LR CK 1.91 str. numatyta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, o apgaulė kaip tokia suprantama ir kaip sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
LR CK 6.472 str. yra numatyta dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo. Toks nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijamo ir pripažinimo negaliojančiu, jei, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pažymėtina, kad straipsnyje nėra detalizuota, kokie veiksmai yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei sandorio šalis sieja kraujo giminystė (LR C K 3.135 str.), kuri yra ne tik teisinis, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys, tai moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį, CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.
Apibendrinant – ieškinį teikiantis asmuo turi turėti pagrįstus ir neabejotinus motyvus dėl tokio sandorio panaikinimo. Terminas tokiems ieškiniams teikti yra vieneri metai, tad įvertinus moters sunkią finansinę padėtį, jokių dokumentų neturėjimą – buvo rekomenduota kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu paskirti nemokamą advokatą, kuris moters vardu pateiktų ieškinį teismui.
Teisės klinikos studentai konsultavo dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo
Į teisės kliniką kreipėsi moteris norėdama išsiaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti norint nustatyti tėvystę ir priteisti vaikui išlaikymą iš jo tėvo.
Moteris su šiuo asmeniu nepalaiko jokių ryšių ir žino tik vaiko tėvo vardą, pavardę ir gimimo metus. Kadangi daugiau duomenų apie vaiko tėvą moteris neturi, nežino kur pastarasis gyvena, dirba, jam nėra nustatyta tėvystė, moteris negali kreiptis į teismą ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
LR CK 3.146 str. 1d. numatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
LR CK 3.147 str. 2d. numatyta, kad jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina.
LR CK 3.148str. nurodyta, kad pagrindas nustatyti tėvystei yra moksliniai įrodymai (ekspertizės), o atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Išanalizavus situaciją bei moters atsineštus dokumentus nustatyta, kad moters finansinė situacija yra sunki, ji gauna pašalpas, augina mažametį, todėl buvo rekomenduota kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kreipimosi dėl nemokamo advokato skyrimo tam, kad šios tarnybos advokatas galėtų užsiklausti gyventojų registą dėl galimo vaiko tėvo identifikavimo ir vėliau galėtų formuluoti bei teikti ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Nustačius vaiko tėvo gyvenamą vietą, moteriai taip pat buvo patarta bandyti pranešti šiam asmeniui apie jo tėvystę ir susitarti gražiuoju dėl tėvystės pripažinimo bei vaiko išlaikymo, kadangi toks būdas būtų efektyvesnis ir greitesnis nei teisminis.
Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus
VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos studentai pagal bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe teikė nemokamas teisines konsultacijas Čekiškės seniūnijoje. Gyventojai prašė teikti konsultacijas dėl sugyventinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, dėl išlaikymo vaikui teikimo ir dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Konsultacijų metu interesantams paaiškinama kur reikia kreiptis, kad būtų galima išspręsti jiems rūpimą klausimą, kokius dokumentus būtina turėti, koks galimas neteisminis šių klausimų sprendimas ir pan.
Labai gaila, kad dar vis tik nedidelis rajono seniūnijų gyventoju skaičius naudojasi šia mūsų teikiama paslauga arba užsiregistravę konsultacijai žmonės paprasčiausia į jas neateina.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl automobilio nuomos teisinių santykių
Į VDU teisės kliniką kreipėsi klientas dėl automobilio nuomos užsienyje. Klientas Anglijoje išsinuomavo automobilį, už paslaugas atsiskaitė, tačiau po trijų savaičių gavo pretenziją sumokėti 1000 svarų už automobilio sugadinimą.
Kas yra nuoma pagal Lietuvos teisnį reguliavimą? LR CK 6.477 straipsnis numato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taip pat pagal Lietuvos teisinį reguliavimą nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Negrąžinus nuomotojui daikto tokios būklės, kokios daiktas buvo suteiktas, nuomininkas turi atlyginti žalą nuomotojui.
Gali atrodyti, jog nuomos sutarties pasirašymas yra tik formalumas, kurį siekiama atlikti kuo greičiau, siekiant gauti automobilį, tačiau šitas dokumentas tampa ypač reikšmingas, kai tenka spręsti ginčus, iškylančius tarp vartotojo ir nuomos kompanijos.
Automobilio nuomos sutartis įprastai susideda iš dviejų dalių: bendrų nuomos sąlygų ir konkrečios nuomos duomenų. Galimas atvejis, kad asmuo dėl koncentracijos trūkumo, skubėjimo pasirašo sutartį perskaitęs tik bendrąsias sutarties sąlygas, ko pasekoje lieka nustebęs, kai nuo jo sąskaitos nuskaičiuojama žymiai didesnė suma nei asmuo tikėjosi, nes per išsiblaškymą nepastebi, jog papildomos paslaugos, tokios kaip pilnas degalų bakas, teisė vairuoti kitam asmeniui ir kt., kainuoja papildomai. Todėl prieš pasirašydamas sutartį asmuo turi įdėmiai perskaityti visą sutartį, kad vėliau nekiltų nemalonių situacijų dėl reikalavimo sumokėti didesnę sumą.
Taip pat labai svarbu išsinuomojus automobilį jį apžiūrėti kartu su nuomos kompanijos atstovu ir suderinti automobilio apgadinimus, kurie būtų raštiškai patvirtinti, kad nuomos gale netektų sumokėti už tai, ko asmuo nepadarė, kadangi būtų sunku įrodyti, kad šie trūkumai atsirado prieš sudarant nuomos sutartį. Grąžinus automobilį būtina reikalauti, kad būtų raštiškai patvirtinta, jog automobilis grąžintas nepriekaištingos būklės. Tai apsaugo nuomininką nuo nepagrįsto reikalavimo atlyginti nuostolius už padarytą žalą automobiliui.
Tačiau ką daryti asmeniui, kuris Europos valstybėje išsinuomojo automobilį ir kyla problemų su automobilio nuoma (pavyzdžiui, padidėjo automobilio nuomos kaina, pateikiama pretenzija žalai atlyginti, kurios nepadarėte ):
1. Pateikti paslaugos teikėjui raštišką pretenziją, kurioje reikėtų išdėstyti įvykio aplinkybes ir nurodyti konkrečius reikalavimus;
2. Sulaukti atsakymo iš paslaugos teikėjo;
3. Nesulaukus atsakymo per protingą terminą (ne ilgiau kaip per 2 mėnesius) arba gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis pagalbos į Europos vartotojų centrą.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl santukos nutraukimo
Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie būdus nutraukti metrikacijos skyriuje įregistruotą civilinę santuoką. Klientė su sutuoktiniu santuoką sudarė daugiau nei prieš trisdešimt metų, po penkių metų bendro gyvenimo kartu sutuoktiniai pasuko skirtingais keliais, bet santuokos nenutraukė. Šiuo metu klientė su sutuoktiniu beveik nebendrauja.
LR CK numatyti šie santuokos nutraukimo atvejai:
• Santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
• Santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu.
• Santuoka nutraukiama dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokiu atveju sutuoktinio kaltė yra santuokos nutraukimo būtinoji sąlyga. Jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Remiantis LR CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu:
• jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą
• arba yra neištikimas,
• arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais,
• arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Tai nėra baigtinis sąrašas atvejų, kuriais remiantis santuoka gali būti nutraukta dėl sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio katė gali pasireikšti ir tokiais pagrindais kaip lojalumo ir pagarbos nebuvimu, neprisidėjimu prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, pinigų švaistymu ir kt.
Sutuoktinis, teigdamas, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės turi būti aktyvus ir pateikti įrodymus, lėmusius santuokos nutraukimą, kurie tuo pačiu patvirtina sutuoktinio kaltę. LR CK 3.61 straipsnio 1 dalyje garantuojama sutuoktinio, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, teisė prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Tačiau nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu daug greitesnis, paprastesnis ir mažiau išlaidų reikalaujantis būdas. Norint nutraukti santuoką ypatingosios teisenos tvarka abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu turi būti išpildytos LR CK 3.51 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
Šiuo atveju teikiamas santuokos nutraukimo prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių turi neprieštarauti viešajai tvarkai ir nepažeisti sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Kitaip, teismui nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir S. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-375/2014). Ypatingoji teisenos tvarka skiriasi nuo ginčų teisenos, jog šalys taikiai, be ginčų dėl turtinių ar neturtinių interesų pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ši sutartis ypatinga ne vien tuo, kad yra nustatomos visos sąlygos po santuokos nutraukimo, tačiau tai apsaugo sutuoktinius nuo neigiamų emocijų išgyvenimo. Taigi santuoką nutraukti bendru sutarimu galima tik tuo atveju, kai sutuoktiniai sutaria dėl santuokos nutraukimo bei dėl jos teisinių pasekmių.
Jeigu santuoką nutraukti nori tik vienas iš sutuoktinių, nesant kito sutuoktinio kaltės, svarbus santuokos nutraukimo institutas – santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių prašymu. Santuoka vieno iš sutuoktinių prašymu gali būti nutraukta, esant bent vienai iš CK 3.55 straipsnyje nurodytai sąlygai: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium ( teismo patvirtinta separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. Teikiant tokį prašymą, taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams (jei tokių yra).
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl žemės grąžinimo
Į teisės klinika kreipėsi Kauno miesto gyventojas su klausimu dėl žemės susigrąžinimo būdo ir tvarkos.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr.875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas nurodo, kad asmuo, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama, todėl asmuo pats turi kreiptis”. Kalbant apie privačios žemės apibrėžimą, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo III skyriaus 6 straipsnį, rašoma: “Teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje”. Tačiau esmė čia buvo dėl to, kad žmogus norėjo atgauti žemę, kurią anksčiau turėjo. Žemės reformos įstatymo II skyriaus 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad: “ nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.”
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo” II skyriuje įtvirtintos sąlygos ir tvarka, norint atkurti nuosavybės teisę. Šiuo atveju asmuo norėjo atkurti žemę kaimo vietovėje, todėl remiantis šio skyriaus 4 straipsnio 1 dalimi: “Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos“, bei 2 dalimi: „grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kuriose buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo“. Asmuo taip pat turi pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus: 9 straipsnis. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai “ 1. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. 2. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Taigi, asmuo, norėdamas, kad jo nuosavybės teisė būtų atkurta, turi kreiptis į Žemės ūkio tarnybą , atitikdamas viršuje nurodytas sąlygas. Kitas asmuo negali už jį kreiptis, kadangi tai konfidenciali informacija, kurios negali teikti institucijos.
Teisės klinikos studentai konsultavo gyventojus dėl žalos atlyginimo už nemalonius nuotekų kvapus
Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientas norėdamas sužinoti ar miestelio gyventojai, kurie kelis mėnesius juto nemalonų kvapą, sklindantį iš nuotekų šulinio, gali reikalauti kompensacijos (žalos atlygimo) už patirtus nemalonumus dėl nuotekų kvapo? Klientą taip pat domino klausimas ar savivaldybė gali neatsižvelgti į gyventojų skundus ir juos ignoruoti?
CK 6.249 straipsnyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi ir kitos išlaidos. Žala dėl patirtų nemalonių kvapų nėra turtinė, situacijoje nėra deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų visų sąlygų, todėl tokia žala negali būti atlyginama CK 6.249 straipsnio pagrindu.
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kas yra laikoma neturtine žala. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Asmenims neturtinė žala padaroma nenaudingu poveikiu, tai yra fizinio ir/ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia vidinius išgyvenimus, sukrėtimus. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Nesant delikto, įstatymui nenumatant neturtinės žalos atlygimo už neigiamas emocijas dėl nemalonaus kvapo, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintame Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte yra nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Vadinasi, kai asmuo kreipiasi į savivaldybę su kokiu nors prašymu ar skundu, jis atsakymą turi gauti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 punkte numatyta, jog atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Taip užtikrinama asmens galimybė apskųsti savivaldybės suteiktą atsakymą, jei savivaldybė savo pranešime nurodo asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Toks teisinis reguliavimas neleidžia savivaldybėms ignoruoti asmenų prašymų ar skundų.