Teisės klinikos studentai konsultavo dėl darbo teisinių santykių

Šią savaitę Teisės klinikos studentės Ieva ir Iveta konsultavo klientę dėl netinkamos aplinkos darbe, papildomo darbo bei psichologinio smurto namuose.

Studentės suteikė informaciją klientei apei jos teises bei pareigas, pareigybių aprašymą, patarė, kur kreiptis, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės. Paaiškino, kas laikoma papildomu darbu, pateikė Valstybinės Darbo Inspekcijos išaiškinimą bei nurodė klientei, kaip turi būti sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo.

Dėl patiriamo psichologinio smurto namuose nurodė pagalbos centrus, kurie gali pakonsultuoti, bei duoti patarimų, kaip susidoroti su kylančiais nepatogumais. Moteris liko labai laiminga ir teigė, kad iškilus dar kitiems teisiniams klausimams būtinai sugrįš.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl šeimos teisinių santykių

Į VDU teisės kliniką kreipėsi klientė dėl skyrybų su užsieniečiu. Ji klausė ar jos sutuoktinis, užsienio šalies pilietis, po judviejų santuokos nutraukimo nepraras teisės gyventi Lietuvoje? Kokie yra reikalavimai asmeniui, norinčiam nuolat gyventi Lietuvos valstybėje? Įsigilinę į nurodytą situaciją radome tinkamą sprendimą.

Pagal 2004/38/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 13 str. , Sąjungos piliečio išsiskyrimas, santuokos panaikinimas ar jo registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą nutraukimas neturi įtakos jo šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, jei:

a) iki skyrybų, santuokos panaikinimo ar registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą nutraukimo proceso pradžios santuoka ar registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip trejus metus, įskaitant vienerius metus priimančiojoje valstybėje narėje arba
b) ►C1 sutuoktinių arba partnerių pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą sutarimu arba teismo nutarimu sutuoktinis arba partneris, kuris nėra valstybės narės pilietis, globoja Sąjungos piliečio vaikus, arba ◄
c) tai apsprendė ypač sunkios aplinkybės, pvz., smurtas šeimoje, išlaikant santuoką arba registruotą partnerystę, arba
d) sutuoktinių arba partnerių pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą sutarimu arba teismo nutarimu, sutuoktinis arba partneris, kuris nėra valstybės narės pilietis, ►C1 turi teisę matytis su nepilnamečiu vaiku, jei teismas nusprendė, kad tai turi būti atliekama priimančiojoje valstybėje narėje, ir tiek ilgai, kiek reikia. ◄

Taip pat svarbu, jog prieš įgydami nuolatinio gyvenimo teisę atitinkami asmenys turi įrodyti, kad yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir priimančioje valstybėje narėje turi visavertį sveikatos draudimą arba kad jie yra priimančiojoje valstybėje narėje jau sukurtos šiuos reikalavimus atitinkančio asmens šeimos nariai. „Pakankami ištekliai“ – tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrėžti ištekliai. Tokie šeimos nariai išlaiko savo teisę gyventi šalyje išskirtinai asmeniškai.

Daugiau skaityti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A02004L0038-20110616

Asmuo norėdamas gauti leidimą ilgalaikiam gyvenimui Lietuvos Respublikoje, visų pirma turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą, kuri suteiks galimybę per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą “Migris” užpildyti prašymą dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvoje.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, klientės vyras, po judviejų skyrybų nepraras teisės nuolat gyventi Lietuvoje, nes santuoka truko ketverius metus, ir vienus iš jų jie kartu gyveno Lietuvoje. Taip pat, vyras turi darbą ir pakankamai pajamų, kad galėtų save pilnai išlaikyti.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl darbo santykių

Šiandien pradeda savo konsultacinę veiklą naujos sudėties 2020 mokslo metų VDU Teisės klinika. Veiklą organizuojame laikantis visų pandemijos metu nurodytų reikalavimų.
Studentai patenkinti, kad pirmas konsultacijas gali teikti žmonėms gyvai bendraudami.
Šios konsultacijos metu studentė suteikė teisnę informaciją dėl darbo ginčų sprendimo tvarkos ir darbo santykių nutraukimo pagrindų. Taip pat klientų prašymu joms bus pateiktos pastabos kaip parengti skundą darbo ginčų komisijai

Prasidedant naujiems mokslo metams rugsėjo mėnesį startuoja ir naujos sudėties Teisės klinika

Atsižvelgiant į šalyje tebesitęsiančią ekstremalią situaciją ir tam tikrus apribojimus organizacijas ir piliečius konsultuosime tiek gyvai ,tiek ir nuotoliniu būdu.
Šiandien Kauno rajono savivaldybėje pas administracijos direktorių įvyko pasitarimas dėl rajono gyventojų ir organizacijų konsultavimo organizavimo. Jame dalyvavo savivaldybės direktorius Šarūnas Šukevičius, Virginija Guogienė- vykdanti Teisės skyriaus vedėjos funkcijas, Rima Jusienė- Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja ir Teisės klinikos vadovas doc.dr. Albertas Milinis. Buvo pasikeista nuomonėmis apie tokių teisinių konsultacijų reikalingumą, aptarta kaip patogiau ir geriau organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Administracijos direktorius pasidžiaugė, kad tokios konsultacijos yra laukiamos ir reikalingos rajono žmonėms, palinkėjo sėkmingo bendradarbiavimo ir pažadėjo visokeriopą pagalbą organizuojant darbą.

Teisės klinikos studentai dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų seminare

Teisės klinikos studentai dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų seminare dėl asmens duomenų apsaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šio seminaro pranešėjai buvo: Oksana Pedaniuk – SolPriPa projekto ekspertė, teisininkė, asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos Lietuvoje – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja, Salvija Mulevičienė – SolPriPa projekto ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos vadovė ir Darius Jaloveckas, duomenų apsaugos pareigūnas.

Renginio pranešėjai supažindino kaip veikia ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR), kuris yra taikomas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos sąjungos valstybėse narėse. Pranešėjai pristatė ne tik teorinę dalį, tačiau ir praktinę, kokių esminių klaidų vengti, norint nepažeisti BDAR. Buvome supažindinti su smulkiojo ir vidutinio verslo šiuometinėmis aktualijomis. Sužinojome, kas yra asmens duomenų apsaugos tvarkymas, kaip yra apsaugotas biometrinių duomenų naudojimas, kada yra laikoma, kad asmuo pateikė sutikimą naudoti jo asmeninius duomenis, o kada ne, kokia gresia atsakomybė už šio reglamento nesilaikymą, detaliau analizavome šio teisės akto veikimą ir pagrindinius principus. Seminare labiausiai buvo pabrėžiama tai, jog bendrovė turi aiškiai suformuluoti savo bendrovės vidaus taisykles dėl asmens duomenų naudojimo, kuriose būtų numatyta kokius asmens duomenis bendrovė tvarko, koks šio tvarkymo tikslas, ar nėra tvarkomi pertekliniai duomenys, duomenų saugojimo terminai ir kt. Taip pat svarbu, kad bendrovė supažindintų asmens duomenų subjektus su taisyklėmis, kuriose nurodyta kaip yra tvarkomi, naudojami, kaupiami jų duomenys. Tam, kad bendrovei būtų lengviau įgyvendinti visus BDAR reikalavimus, ji gali skirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris užtikrintų sklandų Reglamento bendrovėje vykdymą.

Taigi šio seminaro įgytos žinios pravers ateities darbuose, tvarkant asmens duomenis ir siekiant užtikrinti laisvą ir teisėtą šių duomenų judėjimą.

Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus dėl alimentų dydžio nustatymo

Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti kaip galima padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti vaikui skirto išlaikymo dydį: teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalis papildo 1 dalį, nurodyta, kokiu dar atveju priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, t.y. atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Asmuo, siekdamas, jog būtų pakeistas išlaikymo dydis, su prašymu turi kreiptis į teismą.

Pagrindinė išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba išaugę vaiko poreikiai. Dėl šios priežasties teismas pirma turi išsiaiškinti ar iš esmės pasikeitė asmens turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, o tik tada spręsti, koks išlaikymo dydis gali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti konkrečioje situacijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. N. bylos Nr. 3K-3-16-706/2016). Ne mažiau svarbus faktorius tėvo, kuris turi pareigą teikti išlaikymą, turtinės padėties pasikeitimas, nes jai nepasikeitus asmuo negalės užtikrinti didesnio išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Taigi vien tai, kad pasikeitė asmens, kuris turi pareigą teikti išlaikymą, finansinė padėtis, nereiškia, kad jis privalo teikti didesnį išlaikymą. Tokio asmens finansinė padėtis turi pasikeisti iš esmės, o vertinant pasikeitusią padėtį būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą.

Teisės klinikos studentai konsultavo Kauno rajono gyventojus dėl santuokos nutraukimo

Į Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės (sutuoktinis nesirūpina šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos gerovės). Klientę taip pat domino, į ką atsižvelgiama, nustatant vaikui skirtą išlaikymo sumą.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojamas LR civilinio kodekso trečioje knygoje. Šio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodoma, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiu atveju yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės: jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinis, siekdamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog sutuoktinis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (įrodyti kaltę). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Taigi sutuoktinis, norėdamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog sutuoktinis iš esmės nesilaikė sutuoktinio pareigų ar pažeidė vieną iš pareigų, dėl kurios preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

LR civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal LR civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Taigi, nustatant išlaikymo sumą, svarbu nustatyti ne tik kokias pajamas gauna toks asmuo, bet ir išsiaiškinti, kokiu turtu disponuoja, kokius turi kitus finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Tokiu atveju pagal teismų praktiką minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas neturi pareigos vadovautis šiuo kriterijumi. Taigi tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra proporcinga jų turtinei padėčiai ir priteistinas išlaikymo dydis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo

Šią savaitę į VDU teisės kliniką kreipėsi asmuo su klausimu dėl alimentų sumos sumažinimo (turi neįgalumą) ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.201 str. 1d. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009).

Taip pat, teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-303/2008).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje 2A-261-324/2019). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25d. sprendimas civilinėje byloje e2-351-904/2019).

Pagal CK 3.192 str. 2d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtiniai padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ( Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 26d. nutartis civilinėje byloje 2-447-301/2019). Taigi, atsižvelgiant į visus išdėstytus kriterijus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl prašant teismo ir įrodant, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis sveikatos būklė, amžius, darbingumas (liga, neigalumas ir kt.), tai teismas galėtų sumažinti alimentų sumą.

LR CK 3.174 str. 2d. numato, kad prasidėjus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Ir to paties straipsnio 4d. teigiama, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, pasikeitus aplinkybėms antrasis iš tėvų gali reikšti teismui pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-320/2006). Taigi, norint prisiteiti vaiko globą sau būtina nustatyti šiuos išvardintus kriterijus.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl sodininkų bendrijos valdymo

Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientas norėdamas sužinoti apie sodininkų bendrijos valdymą, galimybę pakeisti bendrijos pirmininką.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra sodininkai, sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sodininkų bendrijų valdymo organai yra: bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas (vienasmenis valdymo organas) arba bendrijos valdyba (kolegialus valdymo organas). Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, tai reiškia, jog bendrijos pirmininką renka ir atšaukia bendrijos narių susirinkimas.
Tam, kad galėtų būti išrinktas ar atšauktas bendrijos pirminkas pirmiausia reikia sušaukti bendrijos narių susirinkimą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Tokiu atveju, kai yra vienasmenis valdymo organas (bendrijos pirmininkas) ir norima jį atšaukti, nes bendrijos narių netenkina jo valdymas, bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui turi pateikti paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių. Įteikus tokią paraišką, kurioje numatyta susirinkimo darbotvarkė, siūlomi projektai ir kiti pasiūlymai, bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių, tačiau tiek narių nesusirinkus bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas. Tiek pirmajame, tiek pakartotiniame bendrijos narių susirinkime sprendimai priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Taigi tokiu būtu bendrijos nariams suorganizavus ir sušaukus bendrijos narių susirinkimą, jie turi galimybę atšaukti sodininkų bendrijos pirmininką.

Teisės klinikos studentai konsultavo senolę dėl galimai medikų padarytos žalos atlyginimo

Į teisės kliniką kreipėsi senolė dėl galimai medikų padarytos žalos atlyginimo. 2012m. jai buvo atlikta akies operacija, diagnozuota sarkoma, tačiau apie tyrimų išvadas moteris nebuvo informuota, dėl ko galimai negavo ir reikalingo gydymo sekančio po tokios diagnozės. Tik 2018m. dėl pakartotinų akių problemų, senolei išsireikalavus medicininius išrašus, ji sužinojo, kad jau 2012m. jai buvo diagnozuota piktybinė liga apie kurią ji informuota nebuvo.

Asmenų atsakingų už pacientų informavimą klausimai yra apibrėžti LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme 2016m. rugsėjo 30d., Nr. V- 1126, V skyriuje.

Patirtos žalos klausimus reguliuoja LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2020-01-01. Esminis įstatymo pakeitimų kriterijus yra supaprastinti patirtos žalos tyrimo, atlyginimo klausimus. Naujoji redakcija numato taip vadinamą “žalos be kaltės” modelį, kuomet pacientai, kurie mano, jog gydydamiesi patyrė žalą gali patys tiesiogiai kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie LR SAM (toliau Komisija). Prašyme reikalinga nurodyti prašomos kompensacijos dydį bei aplinkybes, kurios pagrindžia tiek žalą, tiek jos dydį, o Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio gydytojo kaltės. Tačiau pažymėtina, kad šio įstatymo 24str. nurodyta jog pacientas, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Ši Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Pacientai, nepatenkinti Komisijos sprendimu, toliau galės kreiptis į teismą. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą žalą pacientams kompensuodavo draudimo bendrovės tik po teismo proceso, kuris užtrukdavo ne vienerius metus, naujoji įstatymo redakcija numato, kad žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri administruos sąskaitą, į kurią įmokas mokės gydymo įstaigos, tokiu būdu žalos atlyginimo terminai turėtų būti gerokai trumpesni.