VDU Teisės klinikos 2020-2021 m. veiklos ataskaita

VDU Teisės fakulteto Teisės klinika jau ne vienerius metus vykdo visuomeninę akademinę veiklą, kurios metu VDU Teisės fakulteto studentai teikia nemokamas teisines konsultacijas smulkiajam ir vidutiniam verslui, ne pelno siekiančioms organizacijoms ir piliečiams.

Nuo 2020 m. rudens iki 2021 m. pavasario teisės klinikos veikloje dalyvavo 14 (keturiolika) studentų. Todėl kviečiame susipažinti sus VDU Teisės klinikos 2020-2021 m. veiklos ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie 2020-2021 m. studentų suteiktų teisinių konsultacijų kiekį bei šiuo laikotarpiu aktualiausius interesantų klausimus.

VDU Teisės klinikos veiklos ataskaita

Doc. Dr. Albertas Milinis, VDU Teisės fakulteto lektorius, teisininkas, Kazachstano Respublikos Garbės konsulas Kaune, lankėsi „Kauno diena” studijoje

Pokalbio, vykusio 2021 m. sausio 12 d., metu „Kauno dienos” studijoje su Doc. Dr. Albertu Miliniu buvo kalbėta apie tai, kaip yra tampama užsienio valstybės garbės konsulu, apie garbės konsulo funkcijas, Kauno regiono perspektyvas bendradarbiaujant su Kazachstano Respublika, advokato profesinę veiklą bei visuomeninį darbą.

Be kita ko, pokalbio metu buvo kalbėta ir apie Doc. Dr. Alberto Milinio vadovavimą Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės klinikai, studentų teikiamas nemokamas teisines konsultacijas įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, taip pat teisinių konsultacijų teikimą fiziniams asmenims, fiziniams ir juridiniams asmenims aktualius teisinius klausimus.

Visą pokalbio įrašą galite pažiūrėti paspaudę nuorodą: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kauno-dienos-studija/kauno-dienos-studijoje-kazachstano-garbes-konsulas-kauno-regione-milinis-1059225

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl antstolio veiksmų

VDU Teisės klinikos studentės konsultavo klientą dėl anstolio veiksmų teisėtumo ir jų apskundimo tvarkos.

Klientas nurodė, jog 2011 m. gavo administracinę baudą, kurios nesumokėjo. Praėjus maždaug 9 metams po nuobaudos gavimo, klientas gavo iš anstolio pranešimą, jog bauda bus išieškota, nors per visą šį laikotarpį anstolis dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Klientas taip pat paaiškino, jog per visą šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo.

Pažymėtina, jog pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai. Tuo metu, kai klientas gavo administracinę baudą, t. y. 2011 m., galiojo ATPK, kuriame nebuvo numatyti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Šioje situacijoje klientui buvo pasiūlyta pateikti anstoliui skundą dėl jo veiksmų, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 str. 2 d). Tuo atveju, jeigu antstolis, išnagrinėjęs skundą, patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiųstas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl šeimos teisinių santykių

Į kliniką kreipėsi asmuo su klausimu ar gali būti pagrįstas reikalavimas išieškoti piniginę sumą iš motinos, jeigu vaiko tėvui ir valstybei mokant vaiko išlaikymo pinigus susidarė permoka? Į klausimą atsakinėja teisės studijų programos IV-ojo bei V-ojo kurso studentai.

Klientei tokiu atveju buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos. Susidarius situacijai, kai vaiko išlaikymui vieno iš tėvų yra mokami pinigai pagal privalomai mokėtiną sumą, tačiau jos nemokant ar mokant ją dalimis valstybė tai daro už juos išmoką gaunantis asmuo įgyja pareigą grąžinti permokėtą piniginę sumą, o taip pat valstybė įgyja teisę tą sumą išieškoti iš skolininko (šiuo atveju t.y. vieno iš tėvų).

Konsultuodamos klientę, mes rėmėmės teisės aktais bei teismų praktika, kurioje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 ir 6.63 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsniu, kuris reglamentuoja išmokų neprimokėjimą, permokėjimą ir išskaitymą iš jų, savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neprimokėta išmokos suma išmokama už visą praėjusį laiką savivaldybės administracijos sprendimu. Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui priklausančios išmokos išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

Remiantis civiline byla Nr. E2A-564-440/2019, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija mūsų klientės atvejui, matome susiformavusią praktiką, jog pašalpos gavėjas, šiuo atveju, vaikų mama, turi pareigą laiku pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apie vaikų tėvo pradėtą mokėti išlaikymą. Šioje byloje, kaip ir mūsų klientės atveju, atsakovė šios pareigos laiku neįvykdė.

Taigi, remiantis anksčiau išvardytomis teisės normomis bei teismų praktika,, darome išvadą, jog mūsų klientė turi pareigą grąžinti susidariusią permoką valstybei.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl alimentų mokėjimo

Šią savaitę į Teisės kliniką kreipėsi klientė dėl alimentų priteisimo. Klientui buvo aktuali tvarka, kaip galima gauti nepilnamečio vaiko išlaikymą (alimentus) esant nustatytai tėvystei?

Klientei buvo paaiškinta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomą mediaciją šeimos ginčuose (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo ar padidinimo, santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.). Mediacija tai procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis (mediatorius) padeda ginčo šalims rasti jiems geriausią sprendimą. Todėl kol nėra mediatoriaus patvirtinimo, negalima kreiptis į teismą dėl visų šeimos santykių. Privalomąją mediaciją inicijuoja šalys bendru sutarimu arba viena iš šalių, kuri nori kreiptis į teismą. Šalys dėl mediacijos gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra (pvz bendru sutarimu). Dėl privalomosios mediacijos gali būti kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT) ar savo nuožiūra pasirinkti mediatorių, kuris būtų įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Kai pasinaudojama privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija – galima inicijuoti teisminius procesus. Prisiteisti alimentus (išlaikymą) vaikui galima kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (jei žinoma skolininko gyvenamoji arba darbo vieta) arba ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo. (CPK 431 str. 1, 2 d., 433 str. 2 d.)

Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl pareiškimo ar jo dalies, norint toliau tęsti civilinį procesą dėl išlaikymo priteisimo, reikės pareikšti ieškinį. (CPK 439 str.)

Kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikti šie dokumentai:

1) Ieškovo tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė);

2) Vaiko gimimo liudijimas;

3) Pažyma apie vaiko ir vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, deklaruotą gyvenamąją vietą;

4) Pažyma iš mokyklos ar darželio, kurį lanko vaikas (jei lanko);

5) Pažymos iš būrelių, kuriuos lanko vaikas (jei lanko);

6) Kiti duomenys, informacija, kurie įrodo, kodėl reikalaujama priteisti tam tikrą išlaikymo sumą, jei ši viršija minimalų išlaikymo dydį, t. y. apie 218 Eur;

7) Pažymos apie vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nuosavybės teise turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas;

8) Pažymos apie vieno iš tėvų, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, nuosavybės teise turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (jei šios informacijos ieškovas neturi galimybės pateikti, ieškinyje pažymima, jog prašoma teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turimą turtą bei gaunamas pajamas).

Klientei buvo suteikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kontaktai bei informacija dėl kreipimosi tvarkos.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos

Spalio 7 dieną VDU Teisės klinikos studentės konsultavo klientą dėl darbdavio atsiskaitymo su juo pasibaigus darbo santykiams. 2020 m. kovo 30 d. darbo sutartis su klientu buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu. Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama, tačiau atlyginimą darbdavys išmokėti privalo. Šioje konkrečioje situacijoje darbdavys neatsiskaitė su klientu darbo sutarties nutraukimo dieną, žadėjo tai padaryti per 10 dienų, tačiau ir šio savo pažado neįvykdė. Klientas susisiekė su įmonės personalo vadybininke, kuri jam pasakė, jog įmonė atsiskaitys dalimis bei pateikė dokumentus dėl įmonės bankroto arba restruktūrizavimo. Praėjus mėnesiui laiko, klientui buvo išmokėta tik penktadalis visos sumos. Rugsėjo mėnesį jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą ir įpareigoti darbdavį su juo atsiskaityt. Darbo ginčų komisija dėl praleisto termino prašymo netenkino ir termino neatnaujino.

DK 146 str. 2 d.: Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

DK 147 str. 2 d.: Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Klientui buvo pasiūlyti tokie variantai:

Kreiptis į teismą apskundžiant darbo ginčų komisijos sprendimą.

Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-374-638/2019).

Jei darbdaviui jau yra iškelta bankroto byla, klientas turėtų kreiptis į paskirtą nemokumo administratorių ir raštu pateikti jam kreditorinį reikalavimą, kad nemokumo administratorius klientą ir skolą jam įtrauktų į kreditorių sąrašą.

Klientui suteikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kontaktai bei informacija dėl kreipimosi tvarkos.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl santuokos nutraukimo

Teisės klinikos studentės Ieva, Iveta ir Karolina konsultavo klientę santuokos nutraukimo klausimais. Moteris gavo iš sutuoktinio advokato laišką, kuriame ragino moterį skirtis bei pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Studentės paaiškino moteriai, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 str. mediacija yra privaloma šeimos ginčo bylose. Merginos paaiškino klientei, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją to paties įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Studentės suteikė klientei visus reikalingus kontaktus, kad ši galėtų pradėti vykdyti mediacijos procesą. Taip pat studentės informavo klientę apie galimybę gauti nemokama teisinę pagalbą. Patarė moteriai susisiekti su VGTPT (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) ir išsiaiškinti, ar jai priklauso valstybės skiriamas advokatas. Daugiau apie VGTPT, jos funkcijas bei prašymų teikimo tvarką bei reikalingus priedus galima pasiskaityti internetiniame tinklalapyje vgtpt.lrv.lt .

Taip pat besikreipusi moteris nurodė, kad buvęs vyras ją šmeižia. Studentės išaiškino šmeižto sąvoką, bei nurodė, kad moteris gali ginti savo pažeistas teises rašydama pareiškimą, arba iškeldama civilinę bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl vekselio galiojimo

Kiekvieną savaitę VDU Teisės studijų programos studentai, dalyvaujantys Teisės klinikos veikloje ir kartu atliekantys teisinę praktiką, turi galimybę konsultuoti Kauno miesto savivaldybės gyventojus jiems iškilusiais teisiniais klausimais. Vienas iš vykusių atvejų praėjusią savaitę – konsultacija vekselio turėtojui. Į klausimą, ar tinkamai pateikėte vekselį apmokėti ir kaip galima apginti savo teises praleidus įstatyme numatytus terminus, aiškina VDU Teisės klinikos studentai.

Į kliniką kreipėsi asmuo su klausimu, kokiu būdu atgauti piniginę skolą, kai buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai kreiptis į vekselio davėją dėl vekselio apmokėjimo. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme yra reglamentuojama, jog vekselio turėtojas, suėjus vekselio skolos grąžinimo terminui per 2d.d. privalo kreiptis į skolininką dėl apmokėjimo t.y. turi pateikti vekselį apmokėti. Vekselio skolininkui to nepadarius, jo turėtojas per 4 d.d. nuo skolos gražinimo termino suėjimo privalo kreiptis su pranešimu dėl neapmokėjimo. Situacijoje klientui praleidus šiuos terminus ir neatlikus veiksmų, jo teisė apginti savo kaip vekselio turėtojo teisės į piniginio įsiskolinimo reikalavimą buvo šiek tiek apsunkinta.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje randamas ne vienas panašus atvejis, o sprendimuose aiškinama, jog „tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019)

Taigi, vekselio turėtojas, praleidęs terminus pateikti vekselį apmokėti, savo reikalavimo teisės pagal vekselį nepraranda, tačiau gali tai padaryti kitais būdais. Klientui buvo išdėstytos kelios galimybės apginti savo teises:

Kreiptis su pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ši procedūra yra patogi tuo, kad paprastai ji atliekama gan greitai (jei skolininkas sutinka dėl skolos egzistavimo), finansine prasme tai yra gan pigus variantas, taip pat teismo išduotą dokumentą iš karto galima pateikti antstoliui vykdyti.
Kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Procesas šiuo atveju užtruktų ilgesnį laiko tarpą, taip pat reiktų sumokėti žyminį mokestį, priklausomai nuo ginčijamos sumos.

Primename, jos esant sunkiai finansinei padėčiai visuomet yra galimybė gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugas.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

Šią savaitę į Teisės kliniką atvyko sutuoktiniai, kurie 1998m. savo dukrai padovanojo žemės sklypą, tačiau dabar nori jį atgauti, t.y, panaikinti dovanojimo aktą. Kaip panaikinimo priežastį sutuoktiniai nurodė pašlijusius santykius su dukerimi.

Dovanojimo panaikinimą reglamentuoja LR Civilinis kodekso šeštosios knygos skyriaus “Prievolių teisė” 6.472str.:

1. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.

2. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

3. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

4. Šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

5. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės.

Atsižvelgiant į tai jog, dovanojimas vyko prieš daugiau nei 20 metų, o taip pat ir į tai, jog santykiai su dukerimi, pasak tėvų, pablogėjo prieš 7 metus galime teigti, jog ieškinio vienerių metų senatis yra praleista, o terminą atnaujinti galima tik dėl svarbių priežasčių, kurių klientai nenurodė. Nagrinėdami situacija atsižvelgėme ir į tai jog dovanojimo sandoris buvo patvirtintas notaro todėl yra teisiškai galiojantis. Svarbu paminėti, kad papildomų sąlygų tokių kaip “globa, priežiūra senatvėje, ar išlaikymas” ,pasirašydami dovanojimo sutartį, klientai nebuvo nusimatę.

Teisės klinikos studentai konsultavo dėl socialinio būsto skyrimo

Rugsėjo 30 dieną į VDU teisės kliniką kreipėsi klientas dėl reikalavimų socialiniam būstui gauti. Klientui buvo aktualu ar viršijus valstybės nustatytas minimalių pajamų ribą iš jo gali būti atimtas anksčiau paskirtas socialinis būstas?

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių:

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių.

Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus (11str. 4d.). Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, į asmenų ir šeimų turtą ir pajamas neįskaitomos gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalys (11str. 6d.).

Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai: gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (20 str. 5d. 2p.)

Civilinėje byloje Nr. E2A-1471-603/2019 teismas nustatė, jog atsakovės gautos pajamos per 2016 metus sudarė 7850,00 Eur, kas 3005,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 3876,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, o pajamos per 2017 metus sudarė 8732,00 Eur, kas 2937,00 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4636,00 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Todėl padarė išvada, kad atsakovė N. Z. nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso ir tai yra savarankiškas teisinis pagrindas konstatuoti, kad ji prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko turi būti iškeldinta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos. Vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje. Iškeldinimas pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui vykdomas remiantis CK 6.613 straipsnio, o ne CK 6.612 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018). Kadangi apeliantė socialiniame būste apsigyveno teisėtai, tai remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu ji socialiniame būste gyvena neteisėtai ir turi būti iškeldinta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma abiejų šalių. Esant galiojančiai šalių sudarytai socialinio būsto nuomos sutarčiai, apeliantė turi teisę toliau gyventi socialiniame būste ir nėra pagrindo jos iškeldinti.