Tarptautinė mokslinė-praktinė studentų konferencija

Gruodžio 1 d. įvyko Vytauto Didžiojo universiteto ir Teisės klinikos organizuota tarptautinė mokslinė-praktinė studentų konferencija „Teisės aktualijos, tendencijos, aktualijos ir praktinio taikymo probleminiai aspektai”.

Vykusios konferencijos metu susipažinome su Čekijos Respublikos Palackého universiteto, Olomouc Teisės fakultete vykstančiomis veiklomis, o būtent, Teisės klinika, mediacijos klinika. Taip pat moksleivių švietimu teisės srityje, organizuojamais tarptautiniais konkursais vadinamais „Moot court”.

Dėkojame ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto studentams, kurie pristatė itin įdomias ir aktualias teisines problemas, kaip antai santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, korupcija medicinoje, taip pat chaosą Maltoje po kanapių legalizavimo, didelės žalos nustatymo probleminius aspektus savavaldžiavimo bylose, karantino įtaką mokslui ir kt.

Neturtinės žalos atlyginimas eismo įvykio atveju

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ ) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, neturtinė žala yra vienas iš eismo įvykio žalos sudedamųjų dalių, t. y. draudimo bendrovėms kyla pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę nukentėjusių asmenų patirtą žalą (kai ši yra nustatyta).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyto ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 394/2006). Vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Tai reiškia, kad asmeniui, prašančiam neturtinės žalos kompensavimo, kyla pareiga įrodyti visas būtinąsias eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltę. Nenustačius bent vienos iš šių civilinės atsakomybės sąlygų, eismo įvykio kaltininkui nekiltų civilinės atsakomybė, o draudikui – prievolė mokėti draudimo išmoką už kaltininko padarytą žalą.

Taip pat pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tad apibendrinant, jei per eismo įvykį padaryta nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinė žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys,nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas atsakingai draudimo bendrovei dėl patirtos neturtinės žalos. Atsakinga draudimo bendrovė nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi tik kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais patirtą neturtinę žalą (pvz. Pažymos iš sveikatos įtaigų dėl laikinojo nedarbingumo, darbingumo ar neįgalumo lygio, sužalojimo pasekmių ir pan).

Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Jeigu draudimo bendrovė ir nukentėjęs asmuo nesutaria dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos banką, kuris ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, dėl ginčo neteisminiu būdu išsprendimo ir (ar) į teismą.

Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos konsultantės Vilijos Grigienės komentaras

Ar įsivaikinus galima pakeisti įvaikio vardą ar pavardę?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.166 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje.

Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus:

vardą;
pilietybę, bei
šeimos ryšius.

Vaiko teisė turėti vardą ir pavardę yra fundamentali ir nekelianti abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-327-378/2020). Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą ir pavardę yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo. Tačiau susiklosčius įvaikinimo situacijai, suteiktą vardą ar pavardę teisės aktų ir įstatymų nustatyta tvarka galima pakeisti. Įvaikinimo institutas reglamentuoja ne tik įtėvio paskyrimo nepilnamečiui tvarką, bet ir nustato įvaikio pavardės, vardo ar pilietybės keitimo taisykles. CK 3.228 straipsnyje, įtvirtinančiame įvaikio vardo ir pavardės nustatymą, yra nustatyta, jog teismo sprendimu įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas, jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę. Pagal teismų praktiką, toks sutikimas turėtų būti išreikštas raštu. Minėto straipsnio antroje dalyje yra rašoma, jog įtėvių ir įvaikio, galinčio išreikšti savo nuomonę, prašymu vaikui gali būti paliekama buvusi pavardė pagal kilmę. Tačiau kylant nesutarimams dėl pavardės ar vardo tarp įtėvių ar vaiko, šis klausimas pavedamas spręsti teismui, kuris, priimdamas sprendimą, pirmiausia remsis vaiko interesais. Todėl galima daryti išvadą, kad vienas svarbiausių aspektų, keičiant įvaikio vardą ir pavardę, yra atsižvelgti į vaiko nuomonę ir interesus.

Vytauto Didžio universiteto Teisės Fakulteto Teisės klinikos konsultantės Eglės Vaizgėlaitės komentaras

Ar vieno iš sutuoktinių turimos skolos įpareigoja kitą sutuoktinį būti už jas atsakingu?

Buvimas santuokoje savaime nereiškia, kad vienas sutuoktinis tampa atsakingu už kito sutuoktinio turimas skolas. Kiekvienas asmuo yra pats asmeniškai atsakingas už savo turimas asmenines prievoles kreditoriams. Tačiau, jeigu sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos, sudarę ikivedybinės, ar povedybinės sutarties, būnant santuokoje sutuoktiniams yra taikomas įstatymo nustatytos bendros turto teisinio režimo taisyklės, t. y. sutuoktinių turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas teisine tvarka.

Svarbu suprasti, kad po santuokos sudarymo ima galioti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. O pagal įstatymo raidę, yra leidžiama išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio, jeigu jo turimos lėšos ar turtas nėra jo asmeninė nuosavybė.

Kokios sąlygos išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš dalies, priklausančios bendram sutuoktinių turtui. Iš to galime suprasti, kad išieškojimas galimas tik iš sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios skolininkui. Tačiau antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančio turto (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Ar galimas išieškojimas iš sutuoktinio atlyginimo ar pensijos?

Dažnas nustemba sužinojęs, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis ar senatvės pensija – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Sutuoktiniui priklauso 50 % dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Ir tai yra pajamos, iš kurių galima išieškoti skolą.

Kas vyksta su skolomis skyrybų atveju?

Skyrybų procese sutuoktiniai pasidalija ne tik turtą, bet ir prievoles. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo. Todėl nereikia bijoti, kad skyrybų atveju, sutuoktinio turimos skolos bus padalintos proporcingai, jei jos yra asmeninės. Tačiau kol sutuoktinių turtas nėra atskirtas ir/ar tebevyksta skyrybų procesas, tol egzistuoja teisėtas teisinis pagrindas vykdyti skolos išieškojimą iš vienam sutuoktiniui tenkančios kito sutuoktinio atlyginimo ar kito turto dalies.

Kaip sustabdyti jau pradėtą išieškojimo procesą?

Kai vieno sutuoktinio skolos yra pradedamos išieškoti iš kitam sutuoktiniui priklausančio turto ar lėšų, dažnu atveju sutuoktiniai sudaro vedybų sutartį. Tokia sutartimi jie gali pakeisti įstatymo taikomą turto teisinį režimą ir susitarti, kad visas po santuokos sudarymo įgytas sutuoktinių turtas, yra laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Sudarius ir įregistravus tokią sutartį, reikėtų kreiptis į antstolį su prašymu, pavyzdžiui, nutraukti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių jau yra pradėtas vykdyti išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai santuokos metu yra sudaroma povedybinė sutartis, savaime nepažeidžia kreditoriaus interesų, nes įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantės Eglės Vaizgėlaitės komentaras

Kaip nustatomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktika); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑231-969/2016).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-491/2011; Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-37/2010; Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

VDU Teisės klinikos konsultantės Vilijos Grigienės komentaras

Ar pasibaigus panaudos sutarčiai turite teisę iškeldinti iš buto panaudos gavėją, kuris turi vaikų?

Neatlygintinis naudojimasis daiktu – panauda – reglamentuoja santykius tarp šalių, kurių viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnis.

Siekiant iškeldinti panaudos gavėją iš nuosavybes teise priklausančio buto, panaudos davėjas privalo registruotu paštu arba pasirašytinai į rankas, paliekant vieną egzempliorių sau, įteikti panaudos gavėjui raginimą dėl iškeldinimo, kuriame nurodomas trijų mėnesių terminas išsikėlimui (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).

Panaudos gavėjui nesutikus išsikelti ar savalaikiai neišsikėlus – panaudos davėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Teismo sprendimą iškeldinti vykdo antstolis.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – mažamečio asmens neteisėtas gyvenimas panaudos davėjui nuosavybės teise priklausančiame bute negali tapti kliūtimi iškeldinimui ir užkirsti kelią teisėtam savininkui naudotis savo nuosavybe.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos konsultantės Neringos Glodienytės komentaras.

Naujos sudėties Teisės klinikos konsultantai

Nuo rugsėjo 1-os savo veiklą Teisės klinikoje pradėjo pažangiausi Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ketvirto kurso studentai, kurie teikia nemokamas teisines konsultacijas smulkiam ir vidutiniam verslui, nevyriausybinėms ir kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms bei piliečiams.

Nemokamoms teisinėms konsultacijoms galite registruotis el. p. teises.klinika@vdu.lt, arba skambindami telefonu (spausti čia)

Plačiau apie Vytauto Didžiojo universiteto Teisės klinikos konsultantų teikiamas paslaugas galite paskaityti daugiau mūsų interenetinėje svetainėje (spausti čia).

Kaip elgtis, jeigu bankomatas neišdavė pinigų, tačiau juos nuo banko sąskaitos nuskaitė?

Bankomatui neišdavus pinigų, tačiau nuskaičius juos nuo sąskaitos pirmiausia atkreipkite dėmesį kas rašoma ekrane – operacija atlikta, o galbūt bankomato pinigų likutis nepakankamas? Apsižvalgykite, ar niekas Jūsų nestebi ir nelaukia kol nueisite nuo bankomato, galbūt esate skubinamas greičiau pasitraukti ir užleisti vietą?

Visais atvejais nedelsdami skambinkite ant bankomato nurodytu trumpuoju numeriu klientų aptarnavimui, fiksuokite įvykį/pretenziją banko personalui. Galbūt tai tik sistemos sutrikimai, kurių metu pinigai užstringa bankomato viduje ir mechaniškai bankomatas jų nesugeba išstumti. Atvykę inkasatoriai peržiūrės sistemą ir pinigų balansą, jeigu bus užfiksuotas pinigų perteklius – banko darbuotojai negautas lėšas perves Jums į sąskaitą. Tačiau galimas atvejis, kad grynųjų pinigų išėmimo stalčius buvo tyčia užklijuotas ir bankomatas mechaniškai negalėjo jo atidaryti. Tuo pasinaudodami sukčiai bandydami iš karto po jūsų išsiimti pinigus, kartu gaus ir Jūsų paliktus grynuosius. Tyčia ar netyčia pasisavinti grynieji pinigai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl naudingą žinoti:

naudodamiesi bankomatu nepamirškite pasiimti ne tik banko kortelės, bet ir pinigų. Kai kurie bankomatai yra suprogramuoti pinigus išduoti pirmiau, tam, kad jie nebūtų pamiršti;
bankomate įtaisyta kamera daromos keturios nuotraukos: „Card in“, klientas įdeda kortelę į bankomatą, „Card taken“ – klientas pasiima kortelę, „Cash out“ – klientui išduodami pinigai ir „Cash taken“ – klientas pasiima pinigus;
per tam tikrą laiką (pvz. Swedbank bankomatuose 15 sekundžių) nepaimti pinigai grįžta į bankomato vidų;
radę paliktus pinigus bankomate atneškite juos į artimiausią banko skyrių, pranešdami kur ir kada juos radote;
mūsų šalyje esantys komerciniai bankai yra pavaldūs Lietuvos bankui. Negavus reikiamos informacijos ar pagalbos iš savo banko turite galimybę teikti skundą Lietuvos bankui dėl finansinių paslaugų teikėjo.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos konsultantės Gabijos Preimontaitės komentaras.

Ar galima išsipirkti socialinį būstą?

Socialinė parama – tai asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį gyvenimo lygį. Socialinės paramos pagrindiniai tiksliai – mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi kitų socialinės apsaugos garantijų arba jos nepakankamos. Taigi, valstybė, suteikdama būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, suteikia paramą, t. y. lengvatą nuomojamam būstui, kad šią paramą gaunančiam asmeniui būtų garantuotas minimalus gyvenimo lygis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktu, už rinkos kainą gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog įsigyti būstą, nuomojamą socialinio būsto nuomos sąlygomis, galimybės nėra. Visgi, įsigyti būstą būtų galimybė, jeigu būtų perrašyta būsto nuomos sutartis, t. y. jeigu būstas būtų nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti tai, kad teisė įsigyti būstą atsirastų tik išgyvenimus jame ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus. Būtina pažymėti ir tai, kad toks būstas galėtų būti parduodamas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos konsultantės Vilijos Grigienės komentaras.

Kartu su Mokslo ir žinių švente startuoja ir Teisės klinika

Su džiaugsmu norime pranešti, jog nuo rugsėjo 1 d. visais teisiniais klausimais nemokamai bus konsultuojamas smulkusis ir vidutinis verslas, visuomeninės ir ne pelno siekiančios organizacijos bei piliečiai, o teisines konsultacijas teiks naujos sudėties pažangiausi Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ketvirto kurso studentai.