Svarbi informacija!!
Informuojame, kad šių metų sudėties VDU TF Teisės klinikos studentai užbaigia savo praktinių užsiėmimų ciklą, įskaitant ir nemokamų teisinių konsultacijų interesantams teikimą.
Dėl šios priežasties, registracija nemokamoms teisinėms konsultacijoms gauti bus atnaujinta prasidėjus rudens semestrui, kai prasidės ketvirto kurso studentų teisinė praktika VDU TF Teisės klinikoje.
Antreprenerystės galimybių mugė
2024 m. birželio 3 d. Kauno mokslų ir technologijų parke vyko Antreprenerystės galimybių mugė. Šio renginio tikslas – vienoje vietoje pristatyti ukrainiečiams įvairių įstaigų teikiamas paslaugas: verslo, teisės, migracijos ir kitas, verslo vystymui aktualias paslaugas. Mugės metu pristatyta ir VDU Teisės klinika bei jos veikla. Po pristatymo ukrainiečiams sudaryta galimybė pasikalbėti su Teisės klinikos atstovais ir užduoti jiems aktualius teisinius klausimus.
Susitikimas su Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru
Įspūdžiai iš 2024 m. balandžio 26 d. vykusios tarptautinės studentų mokslinės – praktinės konferencija, tema: ,,Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos”.
Dovanoto turto paveldėjimas ir nepilnamečių asmenų paveldėjimo klausimai
Mirus artimam giminaičiui ar šeimos nariui yra susiduriama su paveldėjimo klausimais, t. y. kokiomis dalimis paveldima, kas turi pirmumo teisę į paveldėjimo priėmimą ir pan. Į Teisės kliniką kreipėsi interesantas, kuris prašė išaiškinti ar galima atsiimti dovanotą nekilnojamąjį turtą kai apdovanotasis jau yra miręs, jei, ne, prašė išaiškinti ar mirusiojo nepilnametis vaikas paveldės bent dalį po tėvo mirties likusio turto.
Atsakant į ineteresanto klausimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo buvo nurodyta, kad svarstyti apie dovanojimo sutarties panaikinimą būtų sudėtinga, nes dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė (CK 6.472 str). Konkrečiu atveju apdovanotasis jau buvo miręs, tad panaikinti dovanojimo sutartį nustatyta tvarka neįmanoma, nes tam nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų.
Konsultacijos metu buvo paminėta ir tai, kad tėvų dovanotas turtas, yra (buvo) mirusio sūnaus asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 dalies 2 punktas). Tad mirusiojo sūnus, interesnato anūkas, yra pirmos eilės įpėdinis. CK yra numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais (CK 5.13 str.). Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, mirusiojo sutuoktinė paveldėtų ¼ dovanoto turto, o mirusiojo sūnus ¾ dovanoto turto. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tačiau turi atstovauti tiesioginius vaiko interesus.
TEISMO LEIDIMAS – BŪTINA NEPILNAMEČIO PAVELDĖJIMO SĄLYGA
Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams), tiek ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nenukreipti išieškojimo į nepilnamečių vaikų turtą pagal tėvų kreditorių reikalavimus). Nepaisant tėvų ir vaikų turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis). Paveldėjimo teisiniuose santykiuose ši kontrolė įgyvendinama teismui pagal nepilnamečio vaiko tėvų prašymą sprendžiant, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tokia kontrolė yra vienas iš būdų, kuriais užtikrinama nepilnamečio vaiko turtinių teisių, taip pat viešojo intereso apsauga.
Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų turtinių teisių apsauga suinteresuota visa visuomenė, kad paveldėjimas – vienas iš nedaugelio būdų, kuriais nepilnamečiai vaikai realiai gali įgyti nuosavybės teisę, kad įstatymų leidėjas teismams suteikė itin reikšmingą vaidmenį užtikrinant nepilnamečių vaikų turtines teises.
Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.
Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos
Konsultantai Ieva Vieraitytė, Juras Survila, Kasparas Radkevičius ir Rugilė Urbonaitė
Alimentų indeksavimas ir su indeksavimu susiję klausimai
Nors apie alimentų (periodinių išmokų) indeksavimą skelbiama ir kalbama nuolat, vis dar susiduriama su klausimais, susijusiais dėl alimentų indeksavimo.
Į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės kliniką kreipėsi interesantas, besidomėjęs alimentų indeksavimu. Teisės klinikos studentai, atsižvelgiant į gautą užklausą, primena su indeksavimu susijusius aspektus.
Kas yra alimentų indeksavimas ir kam jis reikalingas?
Lietuvos Respublikos cvilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje yra nurodyta, kad jei išlaikymas buvo priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tai reiškia, kad indeksavimas yra privalomas ir šis perskaičiavimas yra tam, kad visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.
Kas turi indeksuoti periodinę išmoką?
Jeigu periodines išmokas iš skolininko išieško ir į gavėjo sąskaitą perveda teismo sprendimą vykdantis antstolis, išmokas indeksuoja antstolis. Jeigu priteistos išmokos yra išskaitomos iš mokėtojo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą atlieka išskaitas atliekantis asmuo (dažniausiai – darbovietės finansininkas). Jeigu asmuo moka periodines išmokas savarankiškai, tai jis pats ir privalo jas indeksuoti.
Ką daryti jei skolininkas geranoriškai nevykdo pareigos indeksuoti periodinės išmokos?
Jeigu asmuo nevykdo savo pareigos indeksuoti periodinės išmokos, rekomenduojama kreiptis pas antstolį. Tačiau, reikia atkreipti dėmėsį, kad prieš kreipiantis į antstolį, reikia gauti vykdomąjį raštą iš to teismo, kuriame buvo priteista periodinė išmoka. Kaip minėta, periodinės išmokos sumą, pasikeitus indeksui, turi pasiskaičiuoti pats mokėtojas. To nepadarius savanoriškai, asmuo, kuriam priteista mokėtina išmoka, gali kreiptis pas antstolį, kuris gali išieškoti įsiskolintą sumą už praėjusius 5 (penkerius) metus.
Nuo ko reikėtų pradėti, norint pačiam indeksuoti išlaikymą?
Svarbu žinoti, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius. Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso (Gal išeitų iterpti https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos link’ą) ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu.
Ar periodines išmokas reikia indeksuoti, jeigu teismo sprendime arba taikos sutartyje, patvirtintoje teismo, šalys dėl periodinių išmokų indeksavimo nesusitarė?
Pažymėtina, kad šalių susitarimas ir jame nenumatyta sąlyga dėl periodinių išmokų idenskavimo neatleidžia periodines išmokas mokančio asmens nuo jų indeksavimo, tad vadovaujantis CK 3.208 straipsnio nuostatomis periodinės išmokos turi būti indeksuojamos.
Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakulteto, Teisės klinikos konsultantai Dominykas Kunigėlis ir Akvilė Mazrimaitė
Balandis – praktinių užsiėmimų mėnuo
VDU TF Teisės klinikos viena iš vykdomų funkcijų – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su įvairių teisinių institucijų darbu ir jų veiklos organizavimo pagrindiniais principais. Šiuo tikslu, teisinę praktiką atliekantiems studentams balandžio mėnesį buvo organizuojamos praktinio užsiėmimo dienos.
2023 m. balandžio 5 d. VDU TF Teisės klinikos studentai susipažino su Kauno kalėjimo, kurio veiklos adresas A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas, darbu. O būtent, Kauno kalėjime studentai buvo supažindinti su šioje įstaigoje dirbančių darbuotojų profesija, taip pat sužinojo, kad šioje įstaigoje yra patalpinami asmenys, kurių atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė-suėmimas, taip pat asmenys, kurie iš kitų įkalinimo įstaigų yra perkeliami trumpam laikotarpiui, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas teismo posėdžiuose. Be to, buvo papasakota kaip vyksta asmens apžiūra, asmens krata, apsižvalgė ilgalaikių susitikimų kambaryje, taip pat trumpalaikių pasimatymų kambaryje.
2023 m. balandžio 12 d. VDU TF Teisės klinikos studentai dalyvavo Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, kurioje buvo nagrinėjama civilinė byla. Po teismo posėdžio studentams buvo sudaryta galimybė susipažinti su teisėjo ir teisėjo padėjėjo profesija, šių darbuotojų darbo specifika. Po pokalbio su Kauno apygardos teismo pirmininku, studentams buvo aprodytos teismo posėdžių salės – civilinių bylų ir baudžiamųjų, skirta posėdžiams su įslaptintais liudytojais. Čia renginio dalyviams pademonstruota balso keitimo įranga. Studentai turėjo galimybę apžiūrėti ir laikino sulaikymo patalpas. Kauno apygardos teismo pranešimą galite skaityti paspaudę čia.
2023 m. balandžio 19 d. 2023 m. balandžio 5 d. VDU TF Teisės klinikos studentai susipažino su Kauno kalėjimo, kurio veiklos adresas Technikos g. 4, Kaunas, darbu. Sužinojo, jog šioje įstaigoje laisvės atėmimo bausmes atlieka nepilnamečiai asmenys, buvę pareigūnai, taip pat, kad čia atliekamos ir arešto bausmės. Studentai buvo supažindinti kaip vyksta nuteistųjų resocializacija, kaip užtikrinama nepilnamečių asmenų pareiga mokytis, kaip užtikrinamas nuteistųjų darbas. Be kita ko, studentams buvo leista apžiūrėti nuteistųjų kameras, poilsio zoną bei kitas patalpas.
VDU TF Teisės klinikos vadovas ir jo padėjėja dėkoja Kauno kalėjimo atstovams bei Kauno apygardos teismo pirmininkui už bendradarbiavimą ir galimybę studentams susipažinti su įstaigų veikla, taip pat šiose įstaigose dirbančių asmenų profesija.
Ar skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų priklauso papildoma poilsio diena, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu tėvu?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog:
„Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.“
Tačiau, ar darbuotojui priklauso laisva diena, jeigu po skyrybų teismo sprendimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta paskirtu su kitu iš tėvų?
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs: „vaiko auginimo sampratai būdingas nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai, realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku“. Sąvoka „asmuo, auginantis vaiką“ yra vertinamoji, todėl kiekvienu individualiu atveju, nustatant jos prasmę, turi būti atsižvelgiama į konkrečias vaiko auginimo aplinkybes. Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti laisvadieniu, turėtų darbdaviui pateikti prašymą ir įrodymus, pagrindžiančius vaiko(-ų) auginimo faktą. Konkretus pateikiamų įrodymų sąrašas nėra nustatytas, todėl turėtų būti teikiami visi protingumo ir teisingumo principus atitinkantys įrodymai. Kiekvienu atskiru atveju darbdavys vertina, ar darbuotojas su vaiku palaiko nuolatinį nepertraukiamą ryšį, ne vien tik vykdo pareigą materialiai išlaikyti ir aprūpinti vaiką, bet ir visapusiškai aktyviai dalyvauja jo gyvenime.
Galimybę pasinaudoti „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“ turi turėti ir tie darbuotojai, kurie visapusiškai aktyviai, nuolatos ir nepertraukiamai dalyvauja vaiko gyvenime, rūpinasi auklėjimu, skiria savo laiką bei dėmesį, nepaisant to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu tėvu.
Jeigu nepavyksta darbdavio įtikinti, kad pilnai prisidedate prie vaiko auginimo, darbdavys atsisako suteikti papildomą poilsio dieną ir manote, kad taip yra pažeidžiamos Jūsų teisės gauti Darbo kodekse nustatytą garantiją, galite kreipti į Darbo ginčų komisiją su prašymų išnagrinėti ginčą dėl teisės į papildomą poilsio dieną.
Informacija kaip pasikreipti į Darbo ginčų komisiją: prašymas turi būti pateikiamas raštu (gali būti pateikiamas el. paštu, pasirašius elektroniniu parašu), Darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra Jūsų darbovietė. Į Darbo ginčų komisiją privalote kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teisių pažeidimo. Terminas gali būti atnaujintas Darbo ginčų komisijos sprendimu.
VDI teritorinių skyrių kontaktus galite rasti čia: https://www.vdi.lt/Personalas/Index
Pavyzdinę prašymo DGK formą galite rasti čia: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=736
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės Fakulteto Teisės klinikos konsultantės Gabijos Preimontaitės komentaras
PERIODINIŲ IŠMOKŲ INDEKSACIJA
Periodinės išmokos (vaikų ir (ar) buvusių sutuoktinių išlaikymas, žalos ir kt.) indeksuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.72 straipsnio 11 dalimi, 3.78 straipsnio 6 dalimi, 3.208 straipsniu ir 6.288 straipsnio 3 dalimi.
Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.
Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.
Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Periodinės išmokos sumą, pasikeitus indeksui, turi pasiskaičiuoti pats mokėtojas. To nepadarius savanoriškai, asmuo, kuriam priteista mokėtina išmoka, gali kreiptis pas antstolį, kuris gali išieškoti įsiskolintą sumą už praėjusius 5 (penkerius) metus.
Šiuo metu vartotojų kainų indeksas yra 121,70 EUR ir jis galioja iki 2024 n. vasario 1 d. Taigi, jeigu iki naujo kainų indekso taikymo nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo praėjo 6 mėnesiai, priteista periodinė išmoka turi būti dauginama iš vartotojų kainų indekso ir mokama padidinta periodinių išmokų suma. Periodinių išmokų dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
esamas išlaikymo dydis x 121,70 / 100 = naujas išlaikymo dydis.
Pvz. Jeigu priteista periodinių išmokų suma buvo 250 EUR, tai nuo 2023 m. vasario 1 d. turi būti mokama 304 EUR (250 x 121,70=304).
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos konsultantės Eglės Vaizgėlaitės komentaras.
Santuokos nutraukimas bendru sutarimu
2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pataisos, numatančios atvejus, kuomet santuoka bendru sutarimu gali būti nutraukta pas notarą.
Santuoka, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalimis, gali būti nutraukiama pas notarą, jeigu:
- sutuoktiniai siekia santuokos nutraukimo bendru sutarimu;
- nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai;
- sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
- abu sutuoktiniai yra veiksnūs šioje srityje;
- daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio;
- daugiau nei vienerius metus negyvena santuokinio gyvenimo;
- neturi nepilnamečių vaikų.
Siekdami nutraukti santuoką bendru sutuoktiniu sutarimu, sutuoktiniai notarą galės pasirinkti savo nuožiūra pateikiant šiuos dokumentus:
- įrodymus, jog atitinka visas nurodytas sąlygas;
- įrodymus, kad visi kreditoriai (jeigu tokių yra) yra informuoti apie ketinimą nutraukti ssantuoką;
- sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriojeturės būti aptartas tarpusavio išlaikymo klausimas, turtinės teisės ir pareigos, pavardės po santuokos nutraukimo ir bendraja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimas.
SVARBU! Notaras, kaip ir teismas, nagrinėjantis pateiktą sutartį dėl satuokos nutraukimo pasekmių, turi teisę jos netvirtinti, jei manys, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir interesus.
Santuokos nutraukimo pas notarą privalumas yra tai, kad notarui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ji įsigalios sekančią darbo dieną. Kai tuo tarpu teisme teismo sprendimu patvritina sutartis įsigalioja per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Trūkumas – skiriantis pas notarą mokamas įkainis už notaro paslaugas, kai tuo tarpu kreipiantis į teismą skyrybų procesas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto Teisės klinikos konsultanto Liudo Račicko komentaras.