2025 m. gegužės 23 d. tarptautinė studentų mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos“
VDU Teisės fakulteto Teisės klinika dalijasi įspūdžiais iš 2025 m. gegužės 23 d. tarptautinės studentų mokslinės-praktinės konferencijos „Šiuolaikinės teisės tendencijos ir perspektyvos“
Jau tradicija tapusi, trečius metus iš eilės vykusi, VDU Teisės fakulteto, kartu su VDU Teisės klinika ir ELSA Kaunas organizuojama konferencija, ilgam išliks mūsų ir joje dalyvavusiųjų doktorantų bei studentų atmintyje.
Kaip paminėjo VDU Teisės fakulteto dekanė dr. Neringa Palionienė savo Facebook įraše, pristatydama vykusį renginį, šešių valstybių (Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Ispanijos) ir aštuonių universitetų (VDU, MRU, VDU, Talino technologijų universiteto, Silezijos universiteto, Matej Bel universiteto, Charkivo Jaroslavo Išmintingojo universiteto ir Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarnybos) studentai 2025 m. gegužės 23 d. susibūrė bendram tikslui – pristatyti ir drauge aptarti juos dominančius teisinius klausimus ir teisines problematikas įvairiose teisės kryptyse.
Nuo žmogaus teisių, baudžiamosios, civilinės ir tarptautinės teisės iki dirbtinio intelekto ir informacijų technologijų – visa tai buvo iš esmės aptarta konferencijos metu! Atsižvelgiant į diskusijų metu kilusius klausimus ir jų kiekį, tampa daugiau nei akivaizdu, kad kiekvienas šioje konferencijoje pristatytas pranešimas buvo aktualus, naudingas ir reikšmingas.
Nuoširdžiai dėkojame visiems pranešėjams, moderatoriams ir dalyviams, o ypatinga padėka – organizacinio komiteto nariams už pagalbą ir patarimus, organizuojant šį renginį. Jūs mus įkvepiate nesustoti ir daryti tai, kas iš tiesų svarbu!
VMU Legal Clinic shares impressions from the International Student Scientific-Practical Conference “Contemporary Law Trends and Perspectives” held on May 23, 2025
Now a well-established tradition, this annual conference – organized for the third year in a row by the VMU Faculty of Law, together with the VMU Legal Clinic and ELSA Kaunas – will long remain in the memory of all participating students and PhD candidates
.
As noted by the Dean of the VMU Faculty of Law, dr. Neringa Palionienė, in her Facebook post introducing the event, students from six countries (Lithuania, Estonia, Poland, Slovakia, Ukraine, and Spain) and eight universities (VMU, MRU, Tallinn University of Technology, University of Silesia in Katowice, Matej Bel University, Yaroslav Mudryi National Law University, and CSIC( The Spanish National Research Council) and University of Murcia) came together on May 23, 2025, with a shared goal – to present and discuss legal questions and challenges across various fields of law.
From human rights, criminal, civil, and international law to artificial intelligence and information technology – all these topics were thoroughly explored during the conference! Judging by the number of questions raised during the discussions, it is clear that every presentation delivered was relevant, valuable, and impactful.
We sincerely thank all the speakers, moderators and participants – and extend special gratitude to the members of the organizing committee for their support and guidance in making this event possible. You inspire us to keep moving forward and to continue doing what truly matters!
2025 m. gegužės 15 d. VDU Teisės klinikai buvo įsimintina ir itin prasminga!
Šių metų VDU Teisės klinikoje teisinę praktiką atliekantys studentai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti net dvejose teisinėse institucijose – Kauno apygardos prokuratūroje ir Kauno apygardos teisme!
Vizito Kauno apygardos prokuratūroje metu, šios institucijos Vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas VDU Teisės klinikos studentams papasakojo apie prokuroro profesiją – prokurorams keliamus reikalavimus, skyrimo tvarką, atsakomybes, darbo specifiką ir iššūkius su kuriais kasdien susiduria prokurorai. Studentai taip pat buvo supažindinti su Lietuvos prokuratūros struktūra ir šios institucijos svarba bei vaidmeniu atliekant ikiteisminius tyrimus, ginant viešąjį interesą, vykdant baudžiamuosius persekiojimus bei palaikant valstybinius kaltinimus teisme. Susitikimo metu buvo taip pat aptartos praktikos atlikimo galimybės prokuratūroje bei pretendavimo į praktiką tvarka.
Vizito Kauno apygardos teisme metu, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas, taip pat supažindino studentus su teisėjo darbo specifika, kasdienėmis atsakomybėmis bei iššūkiais su kuriais susiduria teisėjai. Susitikimo metu buvo plačiau aptarti Lietuvos teismų veikimo principai, jų struktūra ir Lietuvos bei užsienio valstybių teismų sistemų skirtumai. Studentai taip pat turėjo galimybę išgirsti įdomių faktų apie Kauno apygardos teismo istoriją bei šios institucijos reikšmę Lietuvos teismų sistemai. Vizito pabaigoje studentams suteikta galimybė apžiūrėti Kauno apygardos teismo teismo posėdžių sales, konvojaus patalpas ir nepilnamečių apklausos kambarius bei netgi ,,pasimatuoti” teisėjų mantijas, tokiu būdu iš arčiau susipažįstant su šia teisine instucija bei pačia teisėjo profesija.
VDU Teisės klinikos vardu, dėkojame Kauno apygardos teismo Vyriausiajam prokurorui Rimui Bradūnui ir Kauno apygardos teismo Pirmininkui Mariui Bartninkui už sudarytas galimybes studentams susipažinti su šiomis teisinėmis institucijomis ir jų veiklomis!
Bendroji dalinė nuosavybė: ką svarbu žinoti norint parduoti turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalį?
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip aiškus ir nesudėtingas teisinis terminas, reiškiantis bendraturčių teisę valdyti jiems nustatytas nuosavybės dalis, tačiau praktikoje bendraturčių nuosavybės nustatytų dalių valdymas ir disponavimas nėra lengvas ir paprastas procesas, kadangi vienam iš bendraturčių nusprendus savo nuosavybės dalį parduoti gali atsirasti kliūtys tokios teisės įgyvendinimui, ypač tada kai kitas bendraturtis yra miręs, o palikimo teisių priėmėjas nėra žinomas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje aiškiai reglamentuojamas( įtvirtinta) dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad: ,,dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.“
Nors įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą CK 4.79 straipsniu nustatė aiškias turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pardavimo tvarką ir sąlygas, tačiau pažymėtina, kad reguliavimu pateikiamos pardavimo sąlygos yra susijusios tik su tais atvejais, kuomet bendraturčiai yra žinomi ir yra aišku į ką kreiptis su pranešimu apie ketinimą parduoti dalį, esantį bendrojoje nuosavybėje. Dėl šios priežasties, kyla klausimas ką daryti, tais atvejais, kai vienas iš bendraturčių yra miręs ir nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas? Taigi, kol nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas, kitas bendraturtis turto, esančio bendrojoje nuosavybėje negali realizuoti, kadangi nebūtų įmanoma įgyvendinti CK 4.79 str. nustatytų sąlygų. Tokiu atveju yra dvi galimybės šią informaciją gauti:
Pirmoji – kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu pateikti mirusio bendraturčio testamento registro išrašą, kuriame būtų nurodyta informacija apie tokio bendraturčio palikimo priėmimo ir atsisakymo faktą, tokiu būdu nustatant kas tapo šio bendraturčio teisių perėmėju. Šiuo aspektu, pažymima, kad kreipiantis į VĮ ,,Registrų centras“ su tokiu prašymu – jį būtina motyvuoti, t. y. turi būti išsamiai nurodytas tokių duomenų naudojimo tikslas ir jų gavimo teisinis pagrindas, pagrindžiantis teisėtą duomenų gavimo interesą, pasižadėjimas apmokėti už suteiktas paslaugas ir nurodyta parengtų dokumentų atsiėmimo vieta arba jų pateikimo būdas.
Antroji – kreiptis į mirusiojo bendraturčio gyvenamosios vietos notarą, kuris patikrinęs duomenis galėtų suteikti informaciją apie, mirusio bendraturčio teisių perėmėją, kuris tikėtina ir būtų naujasis dalinės nuosavybės savininkas.
Atkreiptinas dėmesys, jog gali susidaryti situacija, kad nei VĮ ,,Registrų centras“, nei palikimo atsiradimo vietos notaras nesuteiks prašomų duomenų ir informacijos apie palikimo teisių perėmėjus dėl griežtai reglamentuotos ( nustatytos ) asmens duomenų apsaugos. Tokiu atveju, rekomenduotina kreiptis į teisininką, kuris įvertinęs situaciją, galėtų pakartotinai pasikreipti į minėtus subjektus dėl prašomų duomenų suteikimo, o šiems atsisakius juos pateikti – sprendimą (VĮ ,,Registrų centro“ atveju) arba atsisakymą atlikti veiksmą (notarų atveju) apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau paaiškėjus, kad paveldėjimo byla užsitęsė ir mirusio bendraturčio palikimas dar nėra priimtas ir nesama jokių duomenų apie paveldėjimo teisių perėmėjus, tuomet tenka tik laukti paveldėjimo bylos baigties ir atsižvelgiant į tai kas faktiškai perėmė mirusio bendraturčio palikimą, būtent į tą asmenį CK 4.79 nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl norimo savo dalies, esančio bendrojoje nuosavybėje, pardavimo, kadangi norint realizuoti savo dalį, esančios bendrojoje nuosavybėje, yra būtina žinoti kas yra naujasis dalinės nuosavybės savininkas.
Vytauto Didžio universiteto Teisės Fakulteto Teisės klinikos konsultantės Gabrielės Žuromskės komentaras
