Bendroji dalinė nuosavybė: ką svarbu žinoti norint parduoti turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalį?
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip aiškus ir nesudėtingas teisinis terminas, reiškiantis bendraturčių teisę valdyti jiems nustatytas nuosavybės dalis, tačiau praktikoje bendraturčių nuosavybės nustatytų dalių valdymas ir disponavimas nėra lengvas ir paprastas procesas, kadangi vienam iš bendraturčių nusprendus savo nuosavybės dalį parduoti gali atsirasti kliūtys tokios teisės įgyvendinimui, ypač tada kai kitas bendraturtis yra miręs, o palikimo teisių priėmėjas nėra žinomas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje aiškiai reglamentuojamas( įtvirtinta) dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad: ,,dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.“
Nors įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą CK 4.79 straipsniu nustatė aiškias turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pardavimo tvarką ir sąlygas, tačiau pažymėtina, kad reguliavimu pateikiamos pardavimo sąlygos yra susijusios tik su tais atvejais, kuomet bendraturčiai yra žinomi ir yra aišku į ką kreiptis su pranešimu apie ketinimą parduoti dalį, esantį bendrojoje nuosavybėje. Dėl šios priežasties, kyla klausimas ką daryti, tais atvejais, kai vienas iš bendraturčių yra miręs ir nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas? Taigi, kol nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas, kitas bendraturtis turto, esančio bendrojoje nuosavybėje negali realizuoti, kadangi nebūtų įmanoma įgyvendinti CK 4.79 str. nustatytų sąlygų. Tokiu atveju yra dvi galimybės šią informaciją gauti:
Pirmoji – kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu pateikti mirusio bendraturčio testamento registro išrašą, kuriame būtų nurodyta informacija apie tokio bendraturčio palikimo priėmimo ir atsisakymo faktą, tokiu būdu nustatant kas tapo šio bendraturčio teisių perėmėju. Šiuo aspektu, pažymima, kad kreipiantis į VĮ ,,Registrų centras“ su tokiu prašymu – jį būtina motyvuoti, t. y. turi būti išsamiai nurodytas tokių duomenų naudojimo tikslas ir jų gavimo teisinis pagrindas, pagrindžiantis teisėtą duomenų gavimo interesą, pasižadėjimas apmokėti už suteiktas paslaugas ir nurodyta parengtų dokumentų atsiėmimo vieta arba jų pateikimo būdas.
Antroji – kreiptis į mirusiojo bendraturčio gyvenamosios vietos notarą, kuris patikrinęs duomenis galėtų suteikti informaciją apie, mirusio bendraturčio teisių perėmėją, kuris tikėtina ir būtų naujasis dalinės nuosavybės savininkas.
Atkreiptinas dėmesys, jog gali susidaryti situacija, kad nei VĮ ,,Registrų centras“, nei palikimo atsiradimo vietos notaras nesuteiks prašomų duomenų ir informacijos apie palikimo teisių perėmėjus dėl griežtai reglamentuotos ( nustatytos ) asmens duomenų apsaugos. Tokiu atveju, rekomenduotina kreiptis į teisininką, kuris įvertinęs situaciją, galėtų pakartotinai pasikreipti į minėtus subjektus dėl prašomų duomenų suteikimo, o šiems atsisakius juos pateikti – sprendimą (VĮ ,,Registrų centro“ atveju) arba atsisakymą atlikti veiksmą (notarų atveju) apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau paaiškėjus, kad paveldėjimo byla užsitęsė ir mirusio bendraturčio palikimas dar nėra priimtas ir nesama jokių duomenų apie paveldėjimo teisių perėmėjus, tuomet tenka tik laukti paveldėjimo bylos baigties ir atsižvelgiant į tai kas faktiškai perėmė mirusio bendraturčio palikimą, būtent į tą asmenį CK 4.79 nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl norimo savo dalies, esančio bendrojoje nuosavybėje, pardavimo, kadangi norint realizuoti savo dalį, esančios bendrojoje nuosavybėje, yra būtina žinoti kas yra naujasis dalinės nuosavybės savininkas.
Vytauto Didžio universiteto Teisės Fakulteto Teisės klinikos konsultantės Gabrielės Žuromskės komentaras