Ar skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų priklauso papildoma poilsio diena, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu tėvu?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog:
„Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.“
Tačiau, ar darbuotojui priklauso laisva diena, jeigu po skyrybų teismo sprendimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta paskirtu su kitu iš tėvų?
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs: „vaiko auginimo sampratai būdingas nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai, realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku“. Sąvoka „asmuo, auginantis vaiką“ yra vertinamoji, todėl kiekvienu individualiu atveju, nustatant jos prasmę, turi būti atsižvelgiama į konkrečias vaiko auginimo aplinkybes. Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti laisvadieniu, turėtų darbdaviui pateikti prašymą ir įrodymus, pagrindžiančius vaiko(-ų) auginimo faktą. Konkretus pateikiamų įrodymų sąrašas nėra nustatytas, todėl turėtų būti teikiami visi protingumo ir teisingumo principus atitinkantys įrodymai. Kiekvienu atskiru atveju darbdavys vertina, ar darbuotojas su vaiku palaiko nuolatinį nepertraukiamą ryšį, ne vien tik vykdo pareigą materialiai išlaikyti ir aprūpinti vaiką, bet ir visapusiškai aktyviai dalyvauja jo gyvenime.
Galimybę pasinaudoti „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“ turi turėti ir tie darbuotojai, kurie visapusiškai aktyviai, nuolatos ir nepertraukiamai dalyvauja vaiko gyvenime, rūpinasi auklėjimu, skiria savo laiką bei dėmesį, nepaisant to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu tėvu.
Jeigu nepavyksta darbdavio įtikinti, kad pilnai prisidedate prie vaiko auginimo, darbdavys atsisako suteikti papildomą poilsio dieną ir manote, kad taip yra pažeidžiamos Jūsų teisės gauti Darbo kodekse nustatytą garantiją, galite kreipti į Darbo ginčų komisiją su prašymų išnagrinėti ginčą dėl teisės į papildomą poilsio dieną.
Informacija kaip pasikreipti į Darbo ginčų komisiją: prašymas turi būti pateikiamas raštu (gali būti pateikiamas el. paštu, pasirašius elektroniniu parašu), Darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra Jūsų darbovietė. Į Darbo ginčų komisiją privalote kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teisių pažeidimo. Terminas gali būti atnaujintas Darbo ginčų komisijos sprendimu.
VDI teritorinių skyrių kontaktus galite rasti čia: https://www.vdi.lt/Personalas/Index
Pavyzdinę prašymo DGK formą galite rasti čia: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=736
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės Fakulteto Teisės klinikos konsultantės Gabijos Preimontaitės komentaras