Teisės klinikos studentai konsultavo dėl konfidencialumo sutarties sudarymo
Į VDU Teisės kliniką kreipėsi klientė norėdama sužinoti apie konfidencialumo sutartį, dėl ko sutarties šalys gali sulygti tokioje sutartyje, kokius reikalavimus turi atitikti toks susitarimas, kadangi darbdavys siūlo sudaryti susitarimą dėl konfidencialumo.
LR Darbo kodekso 39 straipsnis numato, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Svarbu tai, kad ne bet kokia informacija yra saugoma tokiu susitarimu, kadangi susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Toks susitarimas taip pat turi galiojimo terminą, toks terminas yra vieneri metai po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino. LR Darbo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už konfidencialios informacijos apsaugos susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, o 154 straipsnio 4 punkte, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją.
Teisės aktuose konfidencialios informacijos apibrėžimas nėra nurodytas, todėl darbdaviai turi teisę patys nuspręsti, kokia informacija turi būti saugoma kaip konfidenciali. Konfidencialios informacijos sąvoka gali būti labai plati, todėl viena iš konfidencialios informacijos rūšių yra komercinė paslaptis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auto Express“ v. I. B., UAB „Tirola“, bylos Nr. 3K-7-6-706/2016). Tokiu atveju galima teigti, jog jeigu susitarime dėl konfidencialios informacijos saugojimo nurodyta informacija atitinka anksčiau minėtus reikalavimus, darbuotojas įsipareigoja saugoti ir komercines paslaptis.
Darbdavys taip pat turi pareigą padėti darbuotojui išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad konfidencialios informacijos sąrašo egzistavimas rodo, kad darbuotojams, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika, suformuluojamas žinojimas, kokia informacija yra atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga, tam tikru mastu siekama priemonių jai apsaugoti. Tačiau toks sąrašas, nesant kitų priemonių, savaime nereiškia pakankamos tokios informacijos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje ,,Senojo bokšto“ klinika v. V. S., Svalbono klinika, UAB ,,Valdimara“, bylos Nr. 3K-3-312-313/2017).
Taigi, sudarant susitarimą dėl konfidencialios informacijos saugojimo, darbdavys turi sudaryti konfidencialios informacijos sąrašą, su juo supažindinti darbuotojus, bei nustatyti tvarką, kaip turi būti naudojama patikėta konfidenciali informacija ir pats imtis priemonių šiaip informacijai išsaugoti.